Aktualijos

Balandžio 7 – Pasaulinė sveikatos diena

Ką daryti, jei vaikas pabandė alkoholio ar narkotikų?

Alkoholis ir narkotikai – dažni svečiai paauglystėje

Siekis viską išbandyti lemia, kad paauglystė yra tas laikas, kada dažniausiai pradedama vartoti alkoholį ar narkotikus.  Šios medžiagos smegenyse sukelia pažinimo, asmenybės raidos sutrikimus, jas vartojantys paaugliai turi prastesnę atmintį, daugiau dėmesio sutrikimų, sunkiau valdo emocijas.

 Pradedama nuo eksperimentavimo

Pirmiausia paaugliai pabando, tai daro nereguliariai. Vartojimo intensyvumas neretai priklauso nuo pirmųjų bandymų patirties ir draugų įtakos. Visgi svarbu žinoti, kad tas pats psichoaktyviosios medžiagos kiekis paauglį veikia skirtingai negu suaugusįjį: kuo jaunesnis amžius, tuo mažesnio kiekio užtenka, kad atsirastų priklausomybė.

Kaip atpažinti?

Nereikia būti specialistu, kad suprastumėte, ar Jūsų vaikas eksperimentuoja psichoaktyviosiomis medžiagomis, tai gali išduoti kvapas, išvaizda ar elgesys. Jei paauglys rūkė kanapes, akys gali būti paraudusios ir primerktos, vyzdžiai susitraukę. Jei buvo vartoti alkoholiniai gėrimai, vyzdžiai bus išsiplėtę, bus sunku sukoncentruoti žvilgsnį. Žaizdos aplink burną, dažų dėmės ant drabužių, nuolatinė sloga, buitinės chemijos kvapas gali būti ženklas, kad vaikas svaiginasi lakiosiomis medžiagomis.

Kaip reaguoti?

Žinia, kad jūsų vaikas išbando ar vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, gali būti netikėta, todėl paprastai kyla daug emocijų. Visgi svarbu susivaldyti, neatstumti vaiko, o jam padėti – pasikalbėti, išklausyti ir imtis veiksmų nurimus. Nežinojimas, ką daryti, dažnai paskatina atidėti sprendimą dėl pagalbos vaikui. Neatidėliokite – kuo anksčiau reaguojama, tuo lengviau paaugliui atsisakyti žalingų įpročių!

Kaip padėti vaikui?

Paskatinti vaiką dalyvauti Ankstyvosios Intervencijos programos užsiėmimuose – tai mokslo ir faktiniais duomenimis pagrįsta tarptautinė programa, skirta 14 – 21 metų jaunuoliams, kurie eksperimentuoja su alkoholiu ar narkotikais, bet dar nėra priklausomi nuo jų. Ja siekiama motyvuoti jaunimą atsisakyti vartojimo: „sugriauti” su vartojimu susijusius mitus, sužinoti apie vartojimo rizikas ar žalą, geriau suprasti save bei keisti elgesį.

Ankstyvosios intervencijos programa trunka iki 10 valandų, kurios apima pradinį ir baigiamąjį pokalbius bei 8 val. praktinius užsiėmimus grupėje. Dalyvavimas grupėje yra konfidencialus.

Kuo ši programa išskirtinė?

  • Suteikia galimybę atvirai kalbėtis jaunimui aktualiomis temomis be smerkimo ar moralizavimo;
  • Ugdytis kritinį mąstymą, reflektuoti savo jausmus, būti suprastiems;
  • Ieškoti atsakymų kartu su bendraamžiais per interaktyvius metodus;
  • Būti psichologiškai atsparesniu, keisti savo pasirinkimus ir gauti vienas kito palaikymą. 

Kaip užsiregistruoti?

Užpildyti prašymo formą internetu: https://goo.gl/forms/M3GKq7sswfuSXxoX2

Atsiųsti prašymą el. paštu: intervencija@vvsb.lt

Atvykti į Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biurą adresu: Polocko 12-2, Vilnius.

Pasiteirauti daugiau apie programą tel. numeriu +370 659 92 694.

Šiuo metu yra renkama nauja grupė!

Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose (ESPAD) atskleidė, jog per 20 metų narkotikų vartojimo vidurkis Lietuvoje tarp 15–16 m. mokinių išaugo beveik 6 kartus. Tad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) sukūrė svetainę www.aškritiškas.lt, kuri padės jauniems žmonėms priimti atsakingus sprendimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.

NTAKD pavaduotojos, laikinai atliekančios direktoriaus funkcijas, Gražinos Belian teigimu, vartojimą skatina klaidinga informacija apie psichoaktyviąsias medžiagas, išaugęs šių medžiagų prieinamumas ir augantis naujų psichoaktyviųjų medžiagų skaičius, kurių 2018 m. užfiksuotos net 53.

„Ši situacija yra sąlygojama ir nuolat besikeičiančio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo reiškinio konteksto: internetu platinama daug jaunimą klaidinančios informacijos apie psichoaktyviąsias medžiagas, atsiranda vis daugiau naujų psichoaktyviųjų medžiagų bei sąlygų jas įsigyti, atsisiųsti iš kitų šalių ir kita”, – teigia G. Belian.

NTAKD, reaguodamas į šias tendencijas bei įvertinęs geriausią kitų šalių patirtį, 2018 m. sukūrė interaktyvią interneto svetainę jaunimui – www.aškritiškas.lt. Ja siekiama tinkamai informuoti jauną žmogų, suteikiant žinių apie psichoaktyviąsias medžiagas, jų vartojimo poveikį ir rizikas. Taip pat skatinti būti atviru bendrauti, veikti, nebijoti iššūkių ir atsakomybės, o svarbiausia – sveikai ir įdomiai gyventi, pasitikėti savimi.

„Departamentas vykdo prevenciją kitaip: teikdamas patikimą informaciją apie psichoaktyviąsias medžiagas, jų vartojimo galimas rizikas, kartu su partneriais siūlo patrauklias alternatyvas įdomiam laisvalaikiui. Pagrindinė žinutė siunčiama jaunimui susideda iš trijų raidžių K.A.S – tai siekis būti kritišku, atviru, stipriu”, – pažymėjo G. Belian.

Interneto svetainė turi 9 rubrikas: „Gėris akims”, „Jeigu ką…”, „Ką veikti?”, „Klausk, rašyk!”, „Mėgsti testus?”, „Mitai? Faktai!”, „Šiandien-ryt”, „Nuo A iki Z”, „Siurprizas!”, kuriose pateikiama informacija, susijusi su psichoaktyviosiomis medžiagomis ir jų vartojimu, veiklomis, kurias jaunas žmogus gali pasirinkti kaip alternatyvas vartojimui, bei galimybėmis gauti pagalbą ar ją suteikti draugui.

Interneto svetainę 2019 m. aplankė jau daugiau nei 20 tūkst. lankytojų, o kiekvieną mėnesį į ją užsuka daugiau nei 2 000 žmonių. Daugiausia dėmesio sulaukia rubrikos „Ką veikti?”, „Šiandien-ryt”, „Nuo A iki Z”, tai iliustruoja, kad jauni žmonės domisi ne tik su psichoaktyviosiomis medžiagomis susijusiais klausimais, bet ir laisvalaikio ar savirealizacijos galimybėmis.

NTAKD siekia didinti jaunų žmonių sąmoningumą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo klausimais, skatinti pasirinkti sveiką gyvenimo būdą, įsivertinti savo rizikingą elgesį (rūkymas, narkotikų vartojimas) bei patarti, kur kreiptis pagalbos.

Apsilankykite interneto svetainėje www.aškritiškas.lt bei prisijunkite socialiniame tinkle Facebook https://www.facebook.com/askritiskas ir tapkite bendruomenės nariu.

Nuoroda: http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/www-askritiskas-lt-jaunimo-galimybe-zinoti-ir-pasirinkti

Medikai: pavasarį gali paplisti šunų ir kačių platinamos ligos

Atšilus orams medikai ragina suagusius atidžiau stebėti vaikus, kurie dažnai užsikrečia šunų ir kačių platinamomis ligomis
Labiausiai paplitusios šunų ir kačių platinamos ligos yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė.

Pernai toksokarozės atvejų buvo nustatyta 49, toksoplazmozės — 49, echinokokozės — 53.

Toksokaroze dažniausiai užsikrečia ir serga 7–9 metų amžiaus vaikai (15,5 atv./100 tūkst. gyv.), nes jie neturi gerų higienos įgūdžių, dažnai deda į burną įvairius daiktus. Sergamumą taip pat sąlygoja vaikų nesusiformavusi imuninė sistema, užteršta aplinka, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais.

Echinokokoze ir toksoplazmoze dažniau užsikrečia ir serga suaugę žmonės: didžiausias sergamumo echinokokoze rodiklis buvo 65–74 m. amžiaus žmonių grupėje (5,8 atv./100 tūkst. gyv.), sergamumas toksoplazmoze – 25–34 m. (5,3 atv./100 tūkst. gyv.).

Visų šių ligų infekcijos šaltinis yra užsikrėtę gyvūnai (šunys, katės, lapės, vilkai), kurie su išmatomis išskiria ligos sukėlėjus (kiaušinėlius ar o cistas). Pakliuvę į vandenį, ant dirvožemio jie ilgai išsilaiko gyvybingi (iki metų ir ilgiau).

Užsikrečiama, kai ligų sukėlėjai per burną patenka į žarnyną. Dažniausiai jie patenka nuo nešvarių rankų, valgant neplautas uogas, vaisius, daržoves. Vaikai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų. Maisto produktai ar kiti paviršiai kirmėlių kiaušinėliais gali būti užteršti su dulkėmis, juos gali pernešti tarakonai, musės. Užsikrėsti galima ir per užterštą atvirų telkinių vandenį.

Primename, norint išvengti šių ligų labai svarbu:

  • nusiplauti rankas grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgant, pažaidus su šuniuku, kačiuku;
  • nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių;
  • negerti ir nevartoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti atvirų telkinių vandens;
  • mūvėti pirštines dirbant sode, darže. Neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ir burnos;
  • prižiūrėti naminius gyvūnus, juos reguliariai kas tris mėnesius gydyti nuo kirminų, neleisti laižyti veido, indų, kuriuos naudoja žmonės. Surinkti augintinių išmatas, kad jomis nebūtų teršiama aplinka;
  • smėlio dėžes įrengti saulėtose vietose, smėlį pakeisti kiekvienais metais ir nuolat jį perkasti. Nenaudojamas smėlio dėžes – uždengti;
  • iškylaujant lauke, nukritusio ant žemės maisto geriau nevartoti, jeigu jo negalima nuplauti. Maistą geriausiai laikyti sandariuose induose, apsaugančiuose nuo dulkių, musių ir kitų vabzdžių, kurie gali pernešti ligų sukėlėjus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija

Daugiau skaityti:https://sputniknews.lt/society/20180418/5764432/medikai-pavasari-gali-paplisti-sunu-ir-kaciu-platinamos-ligos.html

Utėlės

Tymai

UŽDENK SAVO ČIAUDULĮ !

Čiaudulys dažniausiai mus užklumpa atšalus orui ir paprastai yra siejamas su slogos pradžia. Tai procesas, kai žmogus staigiai iškvepia orą per nosį dėl nosiaryklėje prisikaupusių dulkių, alergenų, mikrobų bei gleivių. Taigi visos šios nereikalingos organizmui medžiagos, užuot nukeliavusios gilyn į kvėpavimo takus, išmetamas su oru lauk. Žinoma, čiaudėti yra į sveikatą mums, bet ne į sveikatą aplinkiniams. Kaip tik dėl šios priežasties jų ir atsiprašome. Atsiprašinėti ar ne – tai etiketo klausimas. O prisidengti burną ir nosį čiaudint – higieninė būtinybė, kurią privaloma žinoti kiekvienam.

Čiaudėjimo taisyklės:

  • Kosint ar čiaudint, būtina užsidengti burną ar nosį su nosinaite (geriau vienkartine) bei nusisukti.
  • Jei neturite nosinės – kosėti ar čiaudėti į drabužius, kurie nekontaktuoja su atvira ranka ir veikia kaip oro filtras (geriausia į alkūnės linkį, skverną).
  • Neužsidengti burnos ar nosies delnu.
  • Nosiai valyti ar išsišnypšti naudoti vienkartines nosinaites, jas panaudojus išmesti į šiukšlių dėžę ir nedelsiant nusiplauti rankas.
  • Nekosėti ir nečiaudėti kitų žmonių draugijoje – geriau išeiti į vietą, kur nieko nėra.
  • Sergant neiškvėpti oro į kito žmogaus pusę.
  • Vengti kontakto su didelės gripo komplikacijų rizikos grupės žmonėmis: mažais vaikais, nėščiosiomis, pagyvenusiais, ligotais žmonėmis.
  • Dažnai plauti rankas su muilu ir šiltu tekančiu vandeniu – apie 20 sekundžių. Jei muilo ir vandens nėra, galima naudoti antibakterinius rankų gelius, drėgnas servetėles, skirtas rankų higienai.
  • Užsidėti kaukę, kad apsaugotume kitus – sveikus asmenis.

Įdomūs faktai apie čiaudulį.

  • Čiaudulys yra svarbus – jis apsaugo mūsų kūną. Tai labai svarbi imuninio proceso dalis, kuri padeda išsaugoti gerą sveikatą.
  • Čiaudulys – tai automatinis refleksas, jei jis prasidėjo, sustabdyti neįmanoma.
  • Žmonėms, kurie bando susilaikyti nečiaudėję, dažniau būdingos šios pasekmės: kraujuoja iš nosies, trūkinėja kraujagyslės.
  • Jeigu stengsitės sulaikyti čiaudulį užspausdami nosį, tai gali baigtis ausies būgnelio plyšimu.
  • Už čiaudulį atsakingas centras yra galvos smegenų apatinėje dalyje. Jį pažeidus, žmogus nebegali čiaudėti.
  • Čiaudulio metu 44,7 m/s greičiu pasklinda apie 40 000 lašelių.
  • Jei nesilaikoma čiaudėjimo taisyklių – ankštose ir gausiai žmonių lankomose vietose galima perduoti mikrobus iš karto 150 kitų individų.
  • Miego metu mes nečiaudime, nes nervai, kurie atsakingi už šį refleksą, taip pat ilsisi.
  • 18–35 proc. žmonių čiaudulį išprovokuoja netikėta ryški šviesa.

Taigi keičiantis orams ir per šalčius išvengti virusinių ligų kur kas sudėtingiau, nes žmogus daugiau laiko praleidžia patalpose, kuriose ventiliacija ne visada yra tinkama. Dėl to atsiranda itin didelė tikimybė pasigauti infekciją nuo čiaudinčio draugo ar kolegos. Tačiau jei nepamiršime ir neignoruosime čiaudėjimo etiketo taisyklių, apsaugosime aplinkinius nuo nelauktos ligos.

 Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Natalja Aksamit

Permainingi orai (prevencija)

MENINGOKOKINĖS INFEKCIJOS RIZIKA IŠAUGA RUDENĮ IR ŽIEMĄ

         Atėjus žiemai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie meningokokinę infekciją – klastingą ligą, kuriai būdingas sezoniškumas. Meningokokinės infekcijos sukėlėjai plačiai paplitę visuomenėje ir 5–10 proc. asmenų gali nešioti meningokokus be klinikinių požymių. Ligos pradžioje nebūna specifinių požymių, ji prasideda staiga ir primena įprastą peršalimą.

Kas yra meningokokinė infekcija?
Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).

Ligos sukėlėjas

Šią infekciją sukelia Neisseria meningitidis – gramneigiama bakterija. Ši bakterija sukelia beveik pusę bakterinių meningitų. Išskiriama daugiau nei 13 jos tipų. Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje. Afrikoje labiausiai paplitęs A tipas, sergamumas dažnai pasiekia epidermį lygį Subsacharinėje Afrikoje, šis regionas vadinamas „meningito juosta“. A tipas  Europoje susirgimus sukelia retai, čia labiausiai paplitę B ir C tipai. Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu: rudens –žiemos-pavasario mėnesiais.

Kaip užsikrečiama meningokokine infekcija?

Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos).
Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Pavojus susirgti yra ir kitiems: esant susirgimams virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, stresui ir kita.

Kokie yra simptomai?
Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Ligai progresuojant ligos eiga sunkėja – išryškėja odos bėrimas.
Skiriamos šios  klinikinės formos: lokalizuotos – lengvos (meningokokų nešiojimas, ūminis nosiaryklės uždegimas); generalizuotos – sunkios (meningokokcemija, meningitas, meningoencefalitas); retos formos (perikarditas, endokarditas, artritas, poliartritas, pneumonija ir kita).

Koks gydymas?
Meningokokinės infekcijos gydymui naudojami antibiotikai.
Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.

Kaip apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos?
Kaip ir kitų infekcijų atveju, svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.
Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką rekomenduojama:

  • reguliariai plauti rankas;
  • laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę);
  • reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;
  • svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.

Skiepai.

Meningokokinės vakcinos įskiepijimas rekomenduojamas asmenims, vykstantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis (šalių sąrašą galima rasti http://www.ulac.lt/lt/keliautojams).
Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos, kurios apsaugo nuo A, B, C, Y ir W meningokokinės infekcijos tipų. Skiepytis rekomenduojama visiems, keliaujantiems į kraštus, kur ši infekcija yra paplitusi. Tėvams ar globėjams pageidaujant  paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems nuo meningokokinės infekcijos reikėtų kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Pastebėjus ligos simptomus – nedelskite, o imkitės veiksmų:

  • kreipkitės į gydymo įstaigą, nesvarbu ar tai būtų diena ar  naktis;
  • papasakokite apie simptomus, kuriuos pajutote Jūs pats ar Jūsų vaikas;
  • gydytojui pasiūlius, atlikite visus tyrimus, siekiant išsiaiškinti Jūsų ar jūsų vaiko negalavimo priežastį;
  • jei po apžiūros Jūs ar Jūsų vaikas buvo išleistas į namus, stebėkite savo ar savo vaiko būklę, esant būklės pablogėjimui, nedelsiant pakartotinai kreipkitės į gydymo įstaigą, nesvarbu ar tai būtų diena ar naktis.

Svarbu! Ankstyvas meningokokinės infekcijos gydymas gali išgelbėti gyvybę!

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Natalja Aksamit

INFORMACIJA mokyklos bendruomenei

1. Gripo viruso paplitimas

Pasaulyje vyrauja A, B ir C tipo gripo virusai. A tipo virusai labiausiai patogeniški žmogui, sukelia sunkiausius susirgimus. B tipo gripo virusas sukelia lengvesnes gripo formas, dažniau vaikams. C tipo gripo virusai retai sukelia susirgimus žmonėms, šie susirgimai dažniausiai lengvi ir net be simptomų. Gripo A viruso rezervuaras yra laukiniai ir naminiai vandens paukščiai, kiaulės, arkliai, jūros žinduoliai ir kt. Paukščių organizme gripo virusas dauginasi žarnyne ir nesukelia ligos simptomų. Gripo B virusas plinta tik tarp žmonių.

Gripo virusai nuolat kinta dėl paviršinių antigenų kintamumo (H ir N), ir kai viruso kintamumo galimybės išsisemia, tuomet paplinta genetiškai naujas gripo virusas. Tokie virusai sukelia labai dideles epidemijas ir pandemijas.

Epideminis lygis skelbiamas kai sergamumo gripu ir ūminių virusinių kvėpavimo takų infekcijų rodiklis yra ne mažesnis 100 atvejų 10 000 gyv. per savaitę, o gripo atvejų skaičius sudaro ne mažiau kaip 30 proc. visų registruotų ir ŪVKTI atvejų.

Tuo atveju, kai epidemijaplinta geografiškai didelėje teritorijoje (pvz., valstybių grupėje, žemyne ar visame pasaulyje), ji vadinama pandemija. Iš to „išplaukia“ naujas pavadinimas – „pandeminis gripas“. Pandemijos kyla kas 10 – 50 metų. Per paskutinių 400 metų laikotarpį užregistruota apie 30 pandemijų. Pandemija sąlygoja naujo gripo viruso A tipo atsiradimas ir patekimas į žmonių populiaciją, viruso sugebėjimas sukelti sunkius susirgimus žmonėms ir žmonių didelis imlumas jam.

2. Gripas ir jo simptomai

Gripas – tai ūmi viršutinių kvėpavimo takų virusinė liga. Gripas pasireiškia ūmiai, todėl dažnai pacientas gali įvardinti net tikslią datą kada prasidėjo simptomai. Inkubacinis periodas – nuo 24 val. Iki 72 val. (vidutiniškai 48 val.).

Gripo infekcijai būdinga:

  • Ūmi ligos pradžia;
  • Karščiavimas (>38,5ºC);
  • Raumenų skausmas;
  • Galvos ir gerklės skausmai;
  • Sausas kosulys;

Gali būti ir:

  • Sloga;
  • Akių skausmas;
  • Akių jautrumas šviesai.

Retai pasitaikantys simptomai:

  • Šleikštulys;
  • Vėmimas;
  • Skausmas už krūtinkaulio;
  • Pilvo skausmas;

Gripo simptomai trunka 2-3 dienas, bet ne ilgiau nei 7 dienas. Simptomai nyksta palengva, tačiau kosulys ir bendras silpnumas gali likti kelias savaites.

3. Galimos komplikacijos

Ligoniui karščiuojant ilgiau 5 dienas, gali būti komplikacijų priežastis. Dažniausios gripo komplikacijos – bakterinės plaučių ligos – bakterinė pneumonija. Bet gali būti ir virusinė pneumonija, kurią sukelia pats gripo virusas. Liga prasideda plaučių edema (skysčių kaupimasis audinyje), ūminiu kvėpavimo nepakankamumu. Jei pasveikstama, jam gali būti plaučių fibrozė.

Plaučių fibrozė– tai liga, kuriai būdingas plaučių audinio pažeidimas, dėl kurio plaučių audinys ima „randėti“ (kaupiasi jungiamasis audinys). Tose vietose, kur plaučiuose atsiranda jungiamojo audinio, nebevyksta dujų apykaita. Kai susirgimas išplinta dideliame plaučių paviršiaus plote, jie nebesugeba normaliai atlikti savo funkcijos.

Kitos pirminės virusinės pneumonijos komplikacijos:

  • Miokarditas – širdiesraumens (miokardo) infekcinės, autoimuninės ar toksinės kilmės uždegimas. Širdies raumenį pažeidžia imunokompleksiniai junginiai, kurių gamybą paskatina virusųišskiriami toksinai. Uždegimasgali išplisti visame širdies raumenyje ir pažeisti net smulkiąsias širdies kraujagysles.
  • Perikarditas – širdiplėvės uždegimas. Simptomai: skausmas krūtinėje, širdies plakimas, kosulys, dusulys, karščiavimas.
  • Hepatitas – tai kepenųstruktūros bei funkcijos pokyčių sąlygotas, įvairios kilmės, sunkumo ir aktyvumo kepenų uždegimas.
  • Inkstų nepakankamumas.
  • Meningoencefalitas – minkštųjų smegenų dangalų ir smegenų parenchimos (audinių) uždegimas.

Galimos ir kitos komplikacijos: bronchitas, vidurinės ausies uždegimas, sinusitas.

4. Gripo viruso infekcinis šaltinis ir perdavimas

Infekcinis šaltinis– sergantis žmogus. Epidemijų metu būna ir sveikų virusų nešiotojų. Virusas iš organizmo pradeda išsiskirti inkubacinio periodo pabaigoje, tačiau intensyviausiai skiriasi pirmomis ligos dienomis. Dažniausiai suaugusiems užkrečiamasis periodas sudaro 5-7 dienas, o vaikams 10 d. ir >.

Perdavimas. Kalbant, kosėjant, čiaudint apie žmogų susiformuoja aerozolis, kurį sudaro įvairaus dydžio dalelės. Didesnės dalelės ore apie 1 metro atstumu nuo šaltinio išsilaiko trumpą laiką. Smulkesnės dalelės greitai išgaruoja ir išdžiūvusioje formoje lėtai nusėda ant aplinkos daiktų. Oro judėjimo greitis yra didesnis nei dalelių nusėdimo greitis, todėl aerozolis gali būti išnešiotas aplinkoje ir ilgesnį laiką kabėti ore. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad žmonių kolektyvuose dažnesnis perdavimo būdas stambesnėmis dalelėmis – tiesioginiu būdu nuo žmogaus-žmogui. Gripo virusas patenka į kitą imlų organizmą per nosies gleivinę, burną ir akių gleivinę, pvz. neplautomis rankomis patrinant akį.

5. Gripo infekcijos profilaktika

5.1 Specifinė profilaktika – Imunoprofilaktika

Tai efektyviausia priemonė, padedanti išvengti gripo susirgimų ir/ar rimtų komplikacijų.

5.1.1 Kada skiepytis?

Gripo sezono pikas prasideda gruodžio-vasario mėnesiais, todėl kasmet rugsėjo-spalio-lapkričio mėnesiais rekomenduojama skiepytis.

5.1.2 Vakcinos sudėtis ir efektyvumas

Lietuvoje vakcinos nuo gripo yra sudarytos iš inaktyvuoto suskaldyto viruso, todėl vakcinos yra gana saugios (nepageidaujamos reakcijos pasitaiko, kai skiepijama gyvomis viso viruso vakcinomis, o gripo vakcina nėra gyvas visas virusas, yra tik inaktyvuotas jo fragmentas (dalis)).

Kartais pasitaiko vietinių reakcijų (15-20 proc. paskiepytų), tačiau jos būna lengvos ir praeina be gydymo. Kartais infekcija prasideda po skiepijimo, tačiau tyrimais įrodyta, kad jos atsitiktinai sutampa su skiepijimu, kai virusine respiratorine infekcija užsikrėtęs asmuo paskiepijamas paskutinio inkubacinio periodo dieną. 

Efektyvumas – Imunitetas susidaro tik prieš to sezono gripą. Apsaugo nuo susirgimų ir/arba rimtų komplikacijų. Po skiepų imunitetas susidaro po 2 savaičių, didžiausias Ak kiekis susidaro po 4-6 savaitę po skiepijimo.

  • Kam rekomenduojama skiepytis?

Skiepytis nuo gripo verta visiems, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija, Sveikatos apsaugos ministerija ypatingai rekomenduoja žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms. Tai yra:

  • Asmenims, dirbantiems prie pacientų;
  • Vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms;
  • Nėščioms moterims, nes gresia apsigimimai/nėštumo nutrūkimai jei susergama gripu;
  • Vaikai nuo 6 mėn. iki 23 mėn.;
  • Asmenys, sergantiems gretutinėmis lėtinėmis ligomis;
  • Asmenys, esantys 50-64 m. amžiaus (nes tose grupėse dažniausiai pasireiškia lėtinės ligos);
  • Asmenys, kurie dirba su dideliais žmonių srautais.

5. Nespecifinė profilaktika

5.2.1 Taisyklingo kosėjimo ir čiaudėjimo burnos uždengimo įgūdžių formavimas

Čiaudint/kosint svarbu taisyklingai užsidengti burną, kad būtų galima išvengti viruso platinimo į aplinką, bei rankų galimo užkrėtimo. Ant rankų gripo virusas išlieka apie 30 min, jei jis pateko čiaudėjant užsidengus ranka, todėl per pusvalandį perduoti virusą kitam tikimybė yra ne maža pvz. sveikinantis paduodant ranką ar gaminant valgį ir po to vaišinant kitus. Naudokite vienkartinę popierinę nosinaitę arba neturint jos, pridengti burną su sulenkta alkūne kaip parodyta paveikslėlyje.

5.2.2 Rankų higienos įgūdžių formavimas

Kaip minėta ant rankų virusas išsilaiko apie 30 min, jei kosėjant ir/ar čiaudėjant virusas pateko ant rankų prisidengiant burną. Jei virusas ant rankų patenka liečiant užterštus paviršius, jis išsilaiko 5 min. Kontaktiniu būdu, dažniausiai su rankomis, virusas gali patekti į akių gleivinę, nosį ir burną. Todėl būtina skatinti tinkamą rankų higieną.

Kolektyvuose geriausia naudoti skystą muiląir vienkartiniuspopierinius rankšluosčius. Įstaigų vadovai nuolat turi užtikrinti rankų plovimo priemonėmis, tai reiktų stebėti ar tos priemonės visada yra.

Rankas reiktų plauti apie 20-30 s., o muiluoti ir atlikti plovimo judesius 10-15s.: 

Rankas nusausinti popieriniu rankšluosčiu bei juo užsukti kraną. Būtina rankas plauti grįžus iš lauko, prieš valgį, esant gripo sezonui papildomai pasisveikinus su kuom nors rankomis, liečiant pinigus, nusikosėjus ar nusičiaudėjus pridengiant ranka burną.

 5.2.3 Vėdinimas

Infekcijagreičiau plinta ankštose, blogai ventiliuojamose, užterštose dulkėmis patalpose, taip pat esant didesnei oro drėgmei, todėl būtina nuolat periodiškai vėdinti mokyklos patalpas, ypatingai klases.

5.2.4 Ką daryti jei būtų paskelbta gripo epidemija?

 Vadovaujantis Gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų profilaktikos ir epidemiologinės priežiūros 2014-2018 metų plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 30-2640 (https://www.vilnius.lt/vaktai/default.aspx?Id=3&DocId=30233272), 3.3 punktu įstaigų vadovai privalo užtikrintipatalpų vėdinimą, inventoriaus valymą ir plovimą drėgnu būdu, esant reikalui, naudoti dezinfekcines medžiagas ir 3.7 p. rekomenduojama bendrojo lavinimo mokyklose laikinai nutraukti darbą, jeigu dėl gripo ar ŪVKTI kolektyvo nelanko daugiau nei 20 procentų narių. 

Informaciją parengė:

Sveikatos priežiūros specialistė Natalja Aksamit

Naudota literatūra:

ULAC metodinės rekomendacijos „Žmogaus gripo etiologija, klinika, diagnostika, gydymas ir profilaktika“, 2006;

HP Centre for Health Protection „Health risk and prevention of seasonal, avian, pandemic influenza“;

Gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų profilaktikos ir epidemiologinės priežiūros 2014-2018 metų planas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 30-2640;

Knyga Vytautas Usonis „Vakcinos ir skiepijimas“;

Knyga Arvydas Ambrozaitis :Infekcinių ligų vadovas“;

Tinklarasčiai:

http://www.isg.org.au/index.php/about-influenza/how-influenza-is-spread/

http://www.cdc.gov/flu/school/cleaning.htm

http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/ka-turime-zinoti-apie-siu-metu-gripo-sezona

INFORMACIJA APIE VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠO IKIMOKYKLINIO IR BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE PASIKEITIMĄ

GEGUŽĖS 5-OJI – PASAULINĖ RANKŲ HIGIENOS DIENA

Net 80 proc. infekcinių ligų plinta per nešvarias rankas. Šis faktas atrodo dar baisiau pagalvojus, jog dažnai net nesuprantame, kada būtina rankas plauti. Naujausių tyrimų duomenimis, ant kiekvieno mobilaus telefono paviršiaus yra kelis kartus daugiau bakterijų nei ant durų rankenų ar tualeto sėdynių, tad valgant maistą žaisti su telefonu – tai suteikti mikrobams kelią tiesiai į valgančiojo skrandį.

Siekiant užtikrinti vaikų sveikatą būtina nuo jauno amžiaus mokyti vaikus kaip valgant nepaversti sveiko maisto ligos nešėju. Šiandien tai ypač aktualu, mat bakterijas to nesuprasdami mes nešiojame ant kiekvieno kišeninio prietaiso, o nesusikūrus įpročio prieš maistą plautis rankas šie mikrobai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Įdomūs faktai apie žmogaus gyvenimą tarp mikrobų:
• Vyrai 1,5 karto dažniau negu moterys pradeda gaminti maistą nenusiplovę rankų.
• Su vienu delno paspaudimu galima pernešti mikrobų 14 asmenų ir 5 paviršiams.
• Kas ketvirtas asmuo besinaudojantys viešuoju transportu ant savo rankų nešioja išmatų bakterijas.
• Ant mobiliųjų telefonų gyvena 300 kartų daugiau mikrobų nei viešajame tualete.
• Dauguma žmonių rankų plovimui skiria apie 5 sekundes.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai perspėja, kad rankas plauti reikia tinkamai. Rankų pakišimas po šaltu vandeniu, neduos tinkamo efekto ir didžioji dalis infekcijų sukėlėjų liks tūnoti ant rankų. Net, jeigu laikote save atspariu ligoms, prisiminkite, kad plaudami rankas, užkertate kelią plisti mikrobams tarp jautresnių žmonių, tokių kaip vaikai, vyresni asmenys arba sergantieji.

Kaip tinkamai nusiplauti rankas:
• Visada naudokite šiltą, tekantį vandenį bei jūsų odai tinkantį muilą. Nebūtina naudoti antibakterinio muilo. Dažnas antibakterinio muilo vartojimas sukelia bakterijų atsparumą dezinfekcinėms priemonėms.
• Pirmiausia sudrėkinkite rankas vandeniu ir pamuiluokite delnus taip, kad muilas suputotų.
• Rankas muilu plauti reikia mažiausiai 10–20 sekundžių.
• Muilas po srove nuskalaujamas ne trumpiau kaip 10–20 sekundžių. Muilu kruopščiai ištrinami krumpliai, pirštai, tarpupirščiai, delnai, išvalomos panagės.
• Paskui rankos nusausinamos. Geriausiai tam tinka popieriniai rankšluosčiai. Namuose tiks ir medžiaginiai.
• Atminkite, kad užsukti čiaupą po rankų plovimo procedūros reiktų su vienkartiniu rankšluosčiu.

Nuo kokių ligų mus saugo tinkama rankų higiena?
• Užkrečiamųjų ligų, plintančių per išmatas, pavyzdžiui, salmoneliozės, šigeliozės, hepatito A, enterovirusų ir kt. Šios ligos plinta užkratui išsiskiriant iš užsikrėtusio asmens žarnyno, todėl saugantis nuo jų ypač svarbu kruopščiai nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu. Taip pat kai kuriomis ligomis galima užsikrėsti liečiant gyvūnus ar dirvožemį – per rankas užkratas patenka į burną ir taip užsikrečiama. Užterštomis rankomis galima užteršti maistą, aplinkos daiktus ir taip išplatinti infekciją.
• Užkrečiamųjų ligų, kurios plinta netiesioginio kontakto keliu per kvėpavimo takų išskiriamus sekretus, pavyzdžiui, gripo, streptokokinės infekcijos, ūmių virusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Šios ligos gali plisti per infekuoto žmogaus kvėpavimo takų sekretais užterštas rankas, todėl ypač svarbu plauti rankas nusičiaudėjus, nusikosėjus ar paspaudus ranką žmogui, kuris sloguoja, kosėja.
• Užkrečiamųjų ligų, kurios gali plisti, per rankas ar aplinkos daiktus, užterštus seilėmis, šlapimu ar kitais infekuoto asmens kūno skysčiais, pavyzdžiui, citomegalo viruso, vidurių šiltinės ir kt.

Dėl šios priežasties būtina rankas plauti muilu ir vandeniu ne tik tada, kai jos yra akivaizdžiai nešvarios. Rankas būtina plauti:
● pasinaudojus tualetu;
● pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą;
● prieš valgant ir prieš maisto (ypač žalios mėsos, žuvies, paukštienos)
gaminimą;
● pažaidus su gyvūnu;
● grįžus iš lauko;
● pasivažinėjus autobusu, troleibusu ar pabuvus viešose vietose;
● suteikus pirmąją medicininę pagalbą.

Parengė: sveikatos priežiūros specialistė NataljaAksamit

Tėvų linija – profesionalių psichologų konsultacijos tėvams

Paramos vaikams centre startavo “Tėvų linija” – pagalba telefonu tėvams, įtėviams, globėjams. Darbo dienomis nuo 17 iki 21 val., paskambinę nemokamu numeriu 8 800 900 12, tėvai galės su psichologu pasikonsultuoti jiems rūpimais vaikų auklėjimo klausimais.

“Tėvų linijoje” budintys psichologai padės tėvams suprasti, kodėl tam tikroje situacijoje vaikas elgiasi vienaip arba kitaip ir kaip suaugusiems žmonėms derėtų reaguoti, ką sakyti ar daryti, kad situacija netaptų konfliktine. Konsultacijos metu Paramos vaikams centro specialistai patars dėl dažnai kylančių klausimų įvairiais vaiko amžiaus tarpsniais, kartu su tėvais ieškos tinkamiausio konkrečios problemos sprendimo.

Daugiau informacijos tinklapyje: http://www.pvc.lt/lt/pradzia/9-naujienos/398-startavo-tevu-linija-profesionaliu-psichologu-konsultacijos-tevams

SAUGIAI NAUDOKIMĖS MOBILIAISIAIS TELEFONAIS 

Skaityti straipsnį

KUR BUVO IR KĄ VEIKĖ TAVO RANKOS…

Atrodytų, kad apie būtinybę plauti rankas visi puikiai žinome, taip pat puikiai žinome kaip tai tinkamai daryti. Tačiau specialistai pastebi, kad atsiranda asmenų, kurių nuomone, kalbėti apie rankų higieną nereikia, nes ir taip viskas savaime suprantama. Tačiau mūsų ir aplinkinių rankų higiena praktikoje atrodo visiškai kitaip! Kodėl taip galvojame? Sužinoti galite ir jūs, egzistuoja labai paprastas būdas – tiesiog objektyviai pažvelkite į savo įpročius ir stebėkite kitų žmonių elgesį savo aplinkoje.

Taip, pasakysite, kad aš ir mano vaikai prieš valgį, po lauko ir pasinaudojus tualetu visada nusiplauna rankas… Tačiau pamirštame, kad rankos – viena judriausių kūno dalių. Jomis dirbame įvairius darbus, gestais išreiškiame emocijas, bendraujame su mus supančiu pasauliu. Ant kiekvieno piršto, praėjus vos pusvalandžiui nuo rankų plovimo momento, atsiranda tūkstančiai mikrobų – infekcijos sukėlėjų. Tokiu būdu ir jūs, ir jūsų vaikas gali užsikrėsti įvairiomis ligomis – nuo geltos, iki kirmėlinės infekcijos, ar gripo. Nesvarbu, kokio amžiaus yra žmogus, ar vaikas, ar suaugęs asmuo, nesilaikantis paprasčiausių higienos taisyklių, visi jie, atsiduria infekcijos pavojaus akiratyje. Mažieji mėgsta žaisti smėlio dėžėse, liesti žaislus, su kuriais žaidė ir kiti vaikai. Vyresni glosto gyvūnus ir, be abejonės, visiems tenka naudotis tualetu pvz.: mokykloje ar darbovietėje, kur tenka prisiliesti prie durų rankenos, atsukti ir užsukti vandens čiaupą arba nuspausti klozeto mygtuką, o kur dar laiptinių turėklai, mobilieji telefonai, pinigai, bankomatai, pirkinių krepšiai ir vežimėliai parduotuvėse. Kasdien šimtai žmonių liečia tuos pačius paviršius, palikdami ant jų įvairiausius virusus ir bakterijas. Nebūtina liesti kokio nors daikto, jus pats galite tapti užkrato platintoju. Kaip? Nusičiaudėjot, nusikosėjot į delną ir jau įteikiat rankos paspaudimu „dovaną“ pažįstamam.

Įdomūs faktai apie žmogaus gyvenimą tarp mikrobų:

•    Vyrai 1,5 karto dažniau negu moterys pradeda gaminti maistą nenusiplovę rankų.
•    Su vienu delno paspaudimu galima pernešti mikrobų 14 asmenų ir 5 paviršiams.
•    Kas ketvirtas asmuo besinaudojantys viešuoju transportu ant savo rankų nešioja išmatų bakterijas.
•    Ant mobiliųjų telefonų gyvena 300 kartų daugiau mikrobų nei viešajame tualete.
•    Dauguma žmonių rankų plovimui skiria apie 5 sekundes.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai perspėja, kad rankas plauti reikia tinkamai. Rankų pakišimas po šaltu vandeniu, neduos tinkamo efekto ir didžioji dalis infekcijų sukėlėjų liks tūnoti ant rankų. Net, jeigu laikote save atspariu ligoms, prisiminkite, kad plaudami rankas, užkertate kelią plisti mikrobams tarp jautresnių žmonių, tokių kaip vaikai, vyresni asmenys arba sergantieji.

Kaip tinkamai nusiplauti rankas:

•    Visada naudokite šiltą, tekantį vandenį bei jūsų odai tinkantį muilą. Nebūtina naudoti antibakterinį muilą. Dažnas antibakterinio muilo vartojimas sukelia bakterijų atsparumą dezinfekcinėms priemonėms.
•    Pirmiausia sudrėkinkite rankas vandeniu ir pamuiluokite delnus taip, kad muilas suputotų.
•    Rankas muilu plauti reikia mažiausiai 10–20 sekundžių.
•    Muilas po srove nuskalaujamas ne trumpiau kaip 10–20 sekundžių. Muilu kruopščiai ištrinami krumpliai, pirštai, tarpupirščiai, delnai, išvalomos panagės.
•    Paskui rankos nusausinamos. Geriausiai tam tinka popieriniai rankšluosčiai. Namuose tiks ir medžiaginiai.
•    Atminkite, kad užsukti čiaupą po rankų plovimo procedūros reiktų su vienkartiniu rankšluosčiu.

Plaukime rankas net tik dėl savęs, bet ir vardan kitų. Pasirūpinkime tinkama rankų higiena ne tik namuose, bet ir už jų ribų.

Medžiaga parengė sveikatos priežiūros specialistė Natalja Aksamit.

DĖL PIROTECHNIKOS PRIEMONIŲ NAUDOJIMO

Šventinė nuotaika nebus sugadinta, jeigu pirotechnikos priemones naudosime saugiai ir elgsimės atsakingai.

 Reikia nepamiršti, kad pirotechnikos priemonės – tai didesnio pavojaus šaltinis, keliantis grėsmę žmogaus, visuomenės ir aplinkos saugumui, todėl, prieš jas pirkdami ir naudodami, turime būti užtikrinti, jog suteiksime sau ir kitiems tik džiaugsmo akimirkų, kad nesukelsime nepageidaujamų padarinių. Pirotechnikos gaminių naudojimas gali sukelti rimtą grėsmę vaikų sveikatai bei materialiniam turtui. Pagrindinės priežastys, dėl kurių dažniausiai susižalojama – pirotechnikos gaminių naudojimas nesilaikant naudojimo instrukcijos, savadarbių, nekokybiškų gaminių naudojimas, tėvų neatsakingumas (tėvai leidžia vaikams sprogdinti pirotechnikos priemones be suaugusiųjų priežiūros) ir chuliganizmas (pirotechnikos gaminių mėtymas į žmones, po automobiliais).

Kilus gaisrui dėl neatsargiai paleistų sprogmenų, nedelsiant kvieskite ugniagesius.

PAGALBOS TELEFONAS 112.

NORĖTUME PRIMINTI IR KELIAMUS REIKALAVIMUS, UŽ KURIŲ NESILAIKYMĄ TAIKOMA ADMINISTRACINĖ BAUDA, O UŽ ŽALOS PADARYMĄ – IR BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ:

Griežtai draudžiama neštis pirotechnines priemones į mokyklos patalpas.

 Draudžiama naudoti ir parduoti civilines pirotechnikos priemones arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, vaikų darželių, gydymo ir reabilitacijos įstaigų.

Draudžiama naudoti civilines pirotechnikos priemones masinio žmonių susibūrimo vietose.

Įtarus mokinius naudojant, sprogdinant ar platinant pirotechnikos gaminius mokykloje ar jos teritorijoje, bus informuojami tėvai, o sulaikius mokinį tai darant – informuojamas ir  policijos komisariatas.

Prašome tėvų atsakingai kontroliuoti vaikų laisvalaikį ir pasirūpinti, kad mokiniai neatsineštų į mokyklą draudžiamų pirotechnikos priemonių.

Pasirūpinkite, kad per žiemos atostogas vaikai neliktų be priežiūros. Suaugusieji privalo gebėti ne tik apsaugoti vaikus nuo bet kokio pavojaus, bet ir patys nepamiršti laikytis įstatymu nustatytos tvarkos, elgtis atsakingai, kad didžiosios metų šventės praeitų saugiai ir linksmai.

LINKIME GRAŽIŲ IR LINKSMŲ ŠVENČIŲ!

Gripas, jo profilaktika.

Praktiškai nebūna metų, kad visame pasaulyje nekiltų gripo epidemijų. Kiekvienais metais šia liga suserga nuo 10 iki 20 proc. pasaulio gyventojų. Gripas – nepaprastai pavojinga liga. Tiek tuo, kad jo virusas labai greitai plinta ir suserga labai daug žmonių, tiek savo komplikacijomis, kurios sukelia milijonus mirčių. Be to, virusas nuolat kinta, dėl to yra didelė pandemijos grėsmė.

Kokia liga yra gripas?
Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia gripo A, B ar C tipų virusai.
Būdingi gripo simptomai – šaltkrėtis, aukšta (iki 39–40oC) temperatūra, kaulų „laužymas“, galvos, raumenų, sąnarių skausmas. Vėliau prisideda sloga, gerklės skausmai, kosulys. Dažniausiai skauda ir akis, juntamas bendras organizmo silpnumas.
Paprastai gripo simptomai užtrunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
Gripui, skirtingai nei paprastam peršalimui, būdinga staigi pradžia ir eiga bei ligos pradžioje pasireiškiantis organizmo apsinuodijimas.
Užsikrečiama gripu nuo sergančiojo per orą mažais lašeliais, pastarajam čiaudint, kosint ar net kvėpuojant.

Kuo pavojingas gripas?

Gripas pavojingas savo komplikacijomis. Pačios dažniausios iš jų – bronchitas ir plaučių uždegimas. Kitos pavojingos komplikacijos – meningitas, encefalitas, siusitas, neuritai, radikulitas.

Ypač gripas pavojingas sergantiesiems širdies ligomis. Gali paūmėti koronarinė širdies liga, ištikti širdies infarktas. Sergantiesiems širdies yda gripas gali pažeisti širdies vožtuvą.
Gripas gali paūminti anksčiau diagnozuotas lėtines ligas – diabetą, bronchų astmą, inkstų ligas ir pan.

Ar yra būdų gripui išvengti?
Veiksmingiausia priemone nuo gripo šiuo metu laikomi skiepai. Jie nuo gripo apsaugo 70–90 proc. atvejų.
Be to, reikia imtis visų priemonių imunitetui stiprinti – grūdinti organizmą, mankštintis, valgyti daugiau vaisių, daržovių.  Gripo ir kitų peršalimo ligų profilaktikai galima suvalgyti 2-3 skilteles česnako per dieną. Žinoma, jei skrandis tam neprieštaraus. Užtenka keletą minučių pakramtyti česnako skiltelę, ir burnos ertmėje neliks bakterijų. Panašiu poveikiu pasižymi ir svogūnas.
Atminkite, liaudies medicina ligų profilaktikai tarsi gyvenimo būdas – tai turite daryti kasdien ir nuolat.
Infekcijos sukėlėjas lengvai perduodamas per nešvarias rankas. Specialūs stebėjimai parodė, kad rankos su išskyromis iš nosies ir akių, su seilėmis kontaktuoja ne mažiau kaip 30 kartų per dieną. Spaudžiant ranką, per durų rankenas ir kitus daiktus virusai patenka į nosį akis, burną. Taigi, bent jau epidemijos periodu stenkitės nespausti rankų draugams ir kolegoms. Būtina dažnai plauti rankas, ypač sergant arba slaugant sergantįjį.
Gripo ir kitų ūmių respiratorinių virusinių infekcijų metu svarbu sumažinti kontaktų su infekcijos šaltiniu kiekį, ypač tai svarbu vaikams. Nerekomenduojama aktyvus viešojo transporto naudojimas ir lankymasis svečiuose. Vaikai turi kuo daugiau būti lauke: užsikrėsti gripu gryname ore praktiškai neįmanoma. Svarbu tinkamai rengtis pagal sezoną, stengtis neperšalti ir neatšalti kojų, vėdinti patalpas, vengti pervargimo, streso. Patartina profilaktiškai vartoti vitamino C preparatų, polivitaminų.

Kaip gydytis susirgus?
Labai svarbu kuo anksčiau pradėti gydytis antivirusiniais vaistais. Svarbu žinoti, kad gripas negydomas antibiotikais – gripo viruso jie neveikia.
Jei kūno temperatūra iki 38o C, vaistų, mažinančių temperatūrą, vartoti nerekomenduojama.
Ligos eigą galima lengvinti „naminiais“ vaistais: prieš miegą kaitinti kojas šiltame vandenyje su druska ar garstyčiomis, gerti virintą pieną su svogūnu, rugiagėlių žiedų, liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų ar čiobrelių arbatą.. Jei jau susirgote gripu, svarbu neperšalti. Nes pats gripo virusas, įėjęs į kūną, vis tiek turi išgyventi savo visas stadijas, bet jei dar ir sušalsime, galime susirgti gerklės, plaučių uždegimu, bronchitu. Dažnai ir pajuntame šių ligų požymius. Tada plaučių audinį stipriname gysločių, islandiškos kerpenos arbatomis. Peršalus organizmą stiprina kraujažolių, čiobrelių arbatos. Kai gresia plaučių uždegimas, gysločių ir čiobrelių arbatą geriame kuo karštesnę – keturis penkis kartus per dieną (šaukštelis mišinio puodeliui vandens). Kai jaučiamės blogiau, pirmą dieną geriame kas valandą po pusę puodelio.

Kaip atstatyti jėgas?

Jėgas atsistatyti  pades  daug vitaminų ir mikroelementų turintis maistas. Daugiausiai vitaminų ir mikroelementų turintys produktai: kviečių gemalai, medaus korio nuopjovos, kurias nupjauna dideliu plonu peiliu, kad atidarytų korio akeles, jūros kopūstai, juodosios alyvuogės. Gerai valgyti kivius, paprikas, graikinius riešutus, avižas, grūdų sėlenas, linų sėmenis, avokadus, gerti ką išspaustų daržovių ir vaisių sulčių. Veiksmingas ir toks paprastas dalykas – gilus kvėpavimas. Visą sirgimo periodą ir po to kasdien po 2-3 kartus pakvėpuokite giliai, užlaikydami plaučių apatinėje dalyje orą. Lėtai įkvėpkite per pilvą, užpildykite plaučių apačią oru, užlaikykite jį, kol suskaičiuosite iki penkių, po to palengva iškvėpkite. Atlikite tai po 3-4 kartus, o paskui įkvėpimų skaičių didinkite.

 Medžiaga parengė mokyklos sveikatos priežiūros specialistė

Natalja Aksamit.

Accessibility Toolbar