Erasmus+ akreditacija 2025-2026 m.m. – Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos svetainė

Kelionė į Prahą pagal „Erasmus+“ programą: naujos žinios, patirtis ir tarptautinis bendradarbiavimas

Kovo 1–6 dienomis Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos 8-ųjų ir I gimnazinių klasių mokiniai kartu su mokytojomis N. Barkovskaja ir A. Rudak dalyvavo „Erasmus+“ projekto edukacinėje mobilumo veikloje ir lankėsi Čekijos sostinėje Prahoje. Ši kelionė buvo ne tik įdomi pažintinė išvyka, bet ir svarbi tarptautinio bendradarbiavimo dalis, suteikusi mokiniams galimybę mokytis kitoje švietimo aplinkoje, tobulinti užsienio kalbų žinias, plėsti kultūrinį akiratį bei ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus.

Vizito metu gimnazijos mokiniai lankėsi American Academy in Prague, kur susipažino su mokyklos bendruomene, ugdymo proceso organizavimu ir tarptautinio ugdymo principais. Pirmąją programos dieną mokinius pasitiko partneriai, buvo surengtos susipažinimo ir komandos formavimo veiklos. Įvairios „ice-breaking“ veiklos nuo pat pirmųjų akimirkų padėjo mokiniams greičiau užmegzti ryšį su bendraamžiais iš kitos šalies, pasijusti drąsiau naujoje aplinkoje.

Svarbi programos dalis buvo Lietuvos ir mokyklos pristatymas. Mokiniai parengė pristatymus apie Lietuvą, jos kultūrą, tradicijas, švietimo sistemą ir Vilniaus Aleksandro Puškino gimnaziją. Jie naudojo vaizdinę medžiagą, skaidres ir kitus kūrybiškus sprendimus, kad kuo įdomiau ir išsamiau supažindintų partnerius su savo šalimi bei mokykla. Ši veikla ne tik sustiprino viešojo kalbėjimo ir skaitmeninio turinio rengimo įgūdžius, bet ir skatino pasididžiavimą savo kultūra, atvirumą dialogui bei tarpkultūrinį supratimą.

Vienas didžiausių šios mobilumo veiklos privalumų buvo galimybė mokiniams dalyvauti įvairiose pamokose pagal savo interesus. Programoje buvo numatytos įvairių disciplinų pamokos: anglų literatūros arba ispanų kalbos, finansinio raštingumo arba marketingo, JAV istorijos, kriminologijos, dailės, integruotų gamtos mokslų, geometrijos. Tokia įvairovė sudarė sąlygas kiekvienam mokiniui atrasti artimiausias temas, aktyviai įsitraukti į mokymosi procesą ir palyginti skirtingų šalių taikomus ugdymo metodus.

Pamokose mokiniai dirbo mišriose tarptautinėse grupėse, diskutavo, analizavo situacijas, atliko kūrybines ir praktines užduotis. Užsienio kalbų pamokose jie tobulino kalbinę raišką ir pasitikėjimą bendraujant anglų kalba, o finansinio raštingumo bei marketingo – sprendė realiomis gyvenimo situacijomis paremtas užduotis, mokėsi priimti sprendimus ir argumentuoti savo nuomonę. Istorijos ir kriminologijos pamokose mokiniai ugdė kritinį mąstymą, gebėjimą analizuoti skirtingus požiūrius, diskutuoti socialinėmis ir etinėmis temomis bei gerbti kitų nuomonę.

Ne mažiau svarbios buvo ir kūrybinės bei tiriamosios veiklos. Dailės pamokoje mokiniai galėjo atsiskleisti per meninę saviraišką, o integruota gamtos mokslų ir geometrijos veikla stiprino tiksliųjų mokslų, loginio mąstymo, problemų sprendimo bei darbo su skaitmeninėmis priemonėmis gebėjimus. Tokios veiklos padėjo suprasti, kad mokymasis gali būti ne tik teorinis, bet ir praktinis, paremtas tyrinėjimu, bendradarbiavimu ir aktyviu dalyvavimu.

Kiekvienos dienos pabaigoje vyko refleksijos, kurių metu mokiniai aptarė savo patirtis, įspūdžius, iššūkius ir tai, ko išmoko. Tokie pokalbiai skatino sąmoningą mokymąsi, padėjo geriau suprasti savo pažangą, stiprino savirefleksijos, emocinio intelekto ir atsakomybės gebėjimus. Refleksija taip pat sudarė galimybę pastebėti, kaip svarbu mokėti dirbti komandoje, išklausyti kitus ir prisitaikyti prie tarptautinės aplinkos.

Programoje reikšmingą vietą užėmė ir kultūrinės dirbtuvės, kurių metu mokiniai dalyvavo praktinėse veiklose, susijusiose su menu, muzika, tradicijomis ir kultūrine raiška. Šios veiklos skatino neformalų bendravimą, draugiškus ryšius ir pagarbą kultūrų įvairovei. Bendra kūrybinė veikla tapo puikiu pagrindu naujoms pažintims ir tarptautiniam bendradarbiavimui.

Didelį įspūdį paliko pažintinė kultūrinė diena Prahoje. Mokiniai lankėsi svarbiose miesto istorinėse vietose, susipažino su Čekijos istoriniu, architektūriniu ir pilietiniu paveldu. Tokios išvykos padeda ugdyti platesnį požiūrį į Europos kultūrą, istoriją ir demokratines vertybes. Prahos senamiestis, išskirtinė architektūra ir svarbūs istoriniai objektai suteikė mokiniams galimybę gyvai patirti tai, apie ką dažnai skaitoma tik vadovėliuose ar girdima pamokose.

Mobilumo programos pabaigoje mokiniams buvo įteikti dalyvavimo pažymėjimai, vyko veiklų ir pasiektų rezultatų aptarimas. Šis etapas buvo svarbus ne tik kaip oficialus programos užbaigimas, bet ir kaip galimybė įsivertinti įgytas žinias, patirtį bei asmeninį augimą. Dalyvavimas tokioje programoje ugdo savarankiškumą, atsakomybę, pasitikėjimą savimi, motyvaciją mokytis bei drąsą siekti naujų tikslų.

Kelionė į Prahą pagal „Erasmus+“ programą tapo reikšminga patirtimi Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos mokiniams. Ji ne tik praturtino jų akademines žinias, bet ir suteikė galimybę geriau pažinti save, kitus žmones bei skirtingas kultūras. Tokios tarptautinės veiklos skatina jaunus žmones būti atvirus pasauliui, aktyviai dalyvauti švietimo procese ir suprasti, kad smagu mokytis bendraujant.

Erasmus+ mokymai Prahoje „Stress Relief and Well-being Strategies for Teachers“

2026 m. kovo 30 d. – balandžio 3 d. Prahoje vyko tarptautiniai Erasmus+ mokymai „Stress Relief and Well-being Strategies for Teachers“. Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijai šiuose mokymuose atstovavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Renata Statino ir Gelena Andruškevičienė, šokio mokytoja Aleksandra Prošečkina, matematikos ir informacinių technologijų mokytoja Asta Pečiulienė bei rusų kalbos ir literatūros mokytoja Marina Vinogrodskaja.

Šių mokymų tikslas – padėti mokytojams geriau suprasti streso priežastis, atpažinti jo poveikį organizmui ir psichinei sveikatai bei susipažinti su veiksmingomis savijautos gerinimo strategijomis. Mokymų metu didelis dėmesys buvo skiriamas mokytojų emocinei gerovei, nes jų savijauta yra glaudžiai susijusi su ugdymo kokybe: kuo mokytojas jaučiasi ramesnis, labiau subalansuotas ir emociškai stipresnis, tuo veiksmingiau jis gali įtraukti mokinius į ugdymo procesą, kurti pozityvią aplinką klasėje ir tinkamai reaguoti į kasdienius iššūkius. Tačiau praktikoje laiko savirūpai mokytojams dažnai stinga, nes tenka derinti pamokų planavimą, mokinių darbų vertinimą, ugdymo procesą klasėje, bendravimą su tėvais bei dalyvavimą susirinkimuose ir kitose veiklose.

Mokymuose buvo nagrinėjama, kas sukelia stresą, kaip žmogaus kūnas ir protas į jį reaguoja bei kokiais būdais galima sumažinti jo poveikį. Aptarta, kad ilgalaikis stresas gali lemti perdegimą, emocinį išsekimą, motyvacijos mažėjimą, dėmesio koncentracijos sunkumus ir fizinės sveikatos sutrikimus. Todėl ypač svarbi mokymų dalis buvo skirta praktinėms priemonėms, padedančioms stiprinti atsparumą stresui ir palaikyti gerą emocinę bei fizinę savijautą.

Daug dėmesio skirta sveikos gyvensenos temoms: kokybiško miego svarbai, subalansuotos mitybos reikšmei, fizinio aktyvumo naudai bei jų poveikiui bendrai žmogaus savijautai. Taip pat vyko praktinės veiklos, orientuotos į streso mažinimą, emocijų valdymą, dėmesingo įsisąmoninimo ugdymą ir psichologinio atsparumo stiprinimą. Mokymų dalyvės išbandė įvairius kvėpavimo, atsipalaidavimo ir refleksijos metodus, kuriuos galima taikyti tiek profesinėje veikloje, tiek kasdieniame gyvenime.

Ypač vertinga buvo tai, kad mokymus vedė lektorės, turinčios tiek medicininį, tiek pedagoginį pasirengimą. Dėl to mokymų medžiaga buvo ne tik praktiška, bet ir pagrįsta mokslo tyrimais bei įrodymais grįsta medicina. Tai suteikė galimybę giliau suprasti streso poveikį žmogaus organizmui ir įsitikinti, kad net ir nedideli kasdienių įpročių pokyčiai gali turėti reikšmingos įtakos savijautai bei darbo kokybei.

Svarbi šių mokymų dalis buvo ir tarptautinis bendradarbiavimas bei dalijimasis gerąja patirtimi. Mokymų metu buvo užmegzti ryšiai su kolegomis iš įvairių šalių – Suomijos, Airijos, Islandijos, Vokietijos, taip pat su pedagogais iš kitų Lietuvos miestų. Toks bendravimas suteikė galimybę ne tik dalytis profesine patirtimi, bet ir geriau pažinti skirtingų šalių švietimo sistemas, mokymo praktiką bei požiūrį į mokytojų emocinę gerovę.

Be mokymų programos, mobilumo metu vyko ir kultūrinio pažinimo veiklos. Dalyvės lankė Prahos muziejus, susipažino su miesto istoriniu ir kultūriniu paveldu, ragavo nacionalinius čekų patiekalus. Ypatingų įspūdžių paliko plaukimas upe Prahoje saulėlydžio metu, ilgi pasivaikščiojimai garsiaisiais Prahos tiltais bei senamiesčio gatvelėmis. Ne mažiau įsimintinas buvo klasikinės muzikos koncertas Šv. Mikalojaus bažnyčioje Senamiesčio aikštėje, pripildęs erdvę vargonų muzikos ir soprano balso skambesio. Šios veiklos ne tik praturtino kultūrinę patirtį, bet ir leido geriau pažinti šalies tradicijas, gyvenimo būdą bei sustiprino bendrystės jausmą.

Dalyvavimas šiuose mokymuose buvo naudingas profesiniam tobulėjimui ir asmeninių kompetencijų stiprinimui. Įgytos žinios bei praktiniai metodai galės būti taikomi kasdienėje pedagoginėje veikloje, stiprinant emocinę sveikatą, gerinant darbo kokybę ir kuriant palankesnę emocinę aplinką mokiniams. Taip pat dalį išmoktų strategijų bus galima pritaikyti ugdant mokinių emocinį atsparumą, savireguliacijos įgūdžius ir sąmoningą rūpinimąsi savo gerove.

Ši Erasmus+ patirtis Prahoje buvo prasminga ir vertinga. Ji dar kartą priminė, kad mokytojo gerovė yra svarbi kokybiško ugdymo prielaida, o rūpinimasis savo emocine ir fizine sveikata – būtina sąlyga siekiant išlikti motyvuotam, kūrybiškam ir pasirengusiam padėti augti kitiems.

Nuo Vilniaus iki Sicilijos: patirtys, kurios įkvepia augti

Kovo 22–28 dienomis Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos 9–10 klasių mokiniai kartu su mokytojais A. Martynovič ir V. Jankovič dalyvavo „Erasmus+“ projekto edukacinėje mobilumo veikloje ir lankėsi Italijoje, Sicilijos regione, Partinico mieste. Ši savaitė tapo ypatinga galimybe mokiniams išbandyti save naujoje tarptautinėje aplinkoje, patirti kitokį mokymosi modelį ir praplėsti savo akiratį ne tik akademine, bet ir kultūrine prasme. Dalyvavimas tokio pobūdžio projektuose leidžia mokiniams iš arčiau pažinti Europos švietimo erdvę, stiprina jų savarankiškumą bei skatina aktyvų įsitraukimą į mokymosi procesą.

Atvykus į Siciliją, mokinius šiltai pasitiko partneriai, buvo organizuotos susipažinimo veiklos, padėjusios greitai sukurti jaukią ir draugišką atmosferą. Įvairios komandinės užduotys, pokalbiai ir bendros veiklos padėjo mokiniams lengviau užmegzti ryšius su bendraamžiais iš kitos šalies, įveikti nedrąsumą ir aktyviai įsitraukti į visas suplanuotas veiklas.

Didelė dalis programos buvo skirta ugdomosioms veikloms mokykloje. Mokiniai dalyvavo įvairiose pamokose ir dirbtuvėse, kurių metu nagrinėjo aktualias temas: jaunimo emocinę savijautą, gyvenimo būdą, švietimo sistemų skirtumus, vizualinį identitetą, tvarumą, lyčių lygybę bei „Agenda 2030“ tikslus. Pamokos vyko interaktyvia forma – mokiniai dirbo mišriose tarptautinėse grupėse, diskutavo, analizavo realias situacijas, kūrė projektinius darbus ir pristatė savo idėjas. Tokia mokymosi aplinka skatino kritinį mąstymą, gebėjimą bendradarbiauti, argumentuoti savo nuomonę ir gerbti kitų požiūrį.

Ne mažiau svarbios buvo ir kūrybinės bei neformalios veiklos. Mokiniai dalyvavo muzikos pamokose, įvairiose sporto ir kūrybinėse veiklose, kurios padėjo atsiskleisti jų individualiems gebėjimams ir stiprino tarpusavio ryšius. Neformalioje aplinkoje užsimezgusios pažintys ir bendravimas tapo svarbia šios patirties dalimi.

Programos metu mokiniai taip pat turėjo galimybę pažinti Sicilijos kultūrinį ir istorinį paveldą. Jie lankėsi Palermo mieste, kur susipažino su vietos architektūra, kultūra ir gyvenimo ritmu. Taip pat buvo organizuotos išvykos į Segesta ir Erice, kurios paliko didelį įspūdį dėl savo istorinio paveldo ir įspūdingų kraštovaizdžių. Mokiniai aplankė ir pakrantės miestus – Castellammare del Golfo bei Terrasini, kur galėjo pasigrožėti Sicilijos gamta ir pajusti Viduržemio jūros regiono savitumą.

Kiekvienos dienos pabaigoje vyko refleksijos, kurių metu mokiniai aptarė savo patirtis, įspūdžius ir iššūkius. Šie pokalbiai padėjo geriau suprasti įgytas žinias, įsivertinti savo pažangą bei ugdė gebėjimą sąmoningai vertinti savo mokymosi procesą.

Mobilumo programos pabaigoje mokiniams buvo įteikti dalyvavimo pažymėjimai, vyko bendras veiklų aptarimas ir atsisveikinimas su partneriais. Tai buvo svarbus momentas, leidęs apibendrinti visos savaitės patirtis, pasidžiaugti pasiekimais ir padėkoti už bendradarbiavimą.

Kelionė į Siciliją tapo reikšminga ir įkvepiančia patirtimi Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos mokiniams. Ji ne tik praturtino jų žinias, bet ir sustiprino pasitikėjimą savimi, paskatino būti atviresniems pasauliui bei drąsiau siekti naujų tikslų. Tokios „Erasmus+“ veiklos dar kartą parodo, kad mokymasis gali vykti įvairiose erdvėse, o tikrosios žinios ir įgūdžiai dažnai gimsta per patirtį, bendravimą ir bendradarbiavimą.

Projektą finansuoja „Erasmus+“ 1 pagrindinio veiksmo programa (Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000306357). Akreditacijos kodas: 2023-1-LT01-KA120-SCH-000169725.