Nemokamos psichologinės pagalbos galimybės Vilniaus mieste

---

Šiuo metu mes visi bijome susirgti, saugome save, vieni kitus, o užsikrėtus jaučiame didelę baimę, neviltį ir net kaltės jausmą. Kviečiame kartu mažinti blogus jausmus pandemijos metu. Kaskart išgirdę, kad kas nors serga, ar užkrėtė kitą priminkime kad:

• sergantis žmogus nepasirinko pats susirgti. Sergantis asmuo gali jaustis vienišas

NUOŠIRDUS RŪPESTIS IR DĖMESYS GALI BŪTI DIDELĖ PAGALBA;

• žmogus užsikrėtęs ar bijantis užkrėsti kitus, gali jausti kaltę

RAGINIMAS NEPASIDUOTI IR DRĄSIAI PASAKYTI, KAD SERGA GALI PADĖTI IŠSAUGOTI KITŲ SVEIKATĄ;

• asmuo, kuris susirgo ir galimai užkrėtė kitus, neretai jaučia aplinkinių kaltinimus

KALTINIMAI NIEKAM NEPADĖJO PASVEIKTI AR NEUŽSIKRĖSTI. PALAIKYKIME VIENI KITUS;

• žmogus, kuriam reikia izoliuotis, gali pykti, ypač jei griūna visi planai

PAAIŠKINKIME, KAD IZOLIACIJA YRA VIENINTELIS BŪDAS PADĖTI SAU IR KITIEMS, KAD VIRUSAS NEPLISTŲ.

Linkėjimai

Natalija Aksamit

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

Bendrojo ugdymo įstaigų visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus specialistė

Polocko 12-2, LT-01204 Vilnius

Mob. +37061611094

E.p. natalija.aksamit@vvsb.lt

www.vilniussveikiau.lt

---

---

SVARBU ŽINOTI: KAIP ELGTIS PER KARŠČIUS?

Saulė veikia visų žmonių sveikatą, tačiau jai ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai (iki 4 metų amžiaus), 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, taip pat asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą bei sergantys įvairiomis ligomis. Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos, saulės smūgio ir hipoksijos (deguonies bado).

Primename,  saule mėgautis reikia atsargiai – saikingas deginimasis ir žinojimas, kaip elgtis, padės išvengti ne tik ankstyvo senėjimo, bet ir įvairių odos ligų atsiradimo. Užklupus karščiui būkite budrūs ir pasinaudokite paprastomis saugaus elgesio taisyklėmis, kurios padės maksimaliai mėgautis saulės teikiamais malonumais ir užbėgti už akių gresiančiam pavojui.

Elgesio taisyklės saulėje:

• venkite saulės dienos metu, kai šešėlis yra trumpesnis už Jūsų ūgį. Kuo trumpesnis šešėlis, tuo stipresni saulės spinduliai. Lietuvoje pavojingiausias metas – nuo 11 iki 17 val. Jei šiuo metu būnate lauke naudoti skėtį ar slėpkitės pavėsyje.
• Palaikykite namų aplinką vėsią. Langus uždenkite šviesios spalvos užuolaidomis, roletais ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose laikykite uždarus, atverkite vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi. Miegui rinkitės – vėsiausią kambarį.
• Dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomo karščio.
• Dažnai naudokitės vėsiu dušu ar vonia.
• Gerkite kaip galima daugiau skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų.
• Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Daugiau valgykite skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.
• Per karščius vertėtų sumažinti savo fizinį aktyvumą, nes intensyvios treniruotės gali išprovokuoti šilumos smūgį.
• Dėvėkite laisvus ir lengvus, natūralaus audinio drabužius, kurie pralaidūs prakaitui. Nepamirškite užsidėti skrybėlę ar kitą galvos apdangalą – galvos, veido, nosies, kaklo apsaugai.
• Dėvėkite saulės akinius su apsauginiu UV filtru (perkant ieškokite kokybės ženklų „CE“ arba „UV 400“).
• Naudokite odą apsaugančias kosmetikos priemones. Odą apsaugo tik teisingai naudojamos priemonės – tepant pakankamą kiekį ant švarios odos, likus bent 30 minučių iki ėjimo į lauką. Visavertės apsaugos užtikrinimui, kremu išsitepkite maždaug kas dvi valandas.
• Lietuvos gyventojams pakanka nuo 30 SPF, o vaikams nuo 50 SPF kosmetikos priemonės. Kadangi krūtinės, kaklo, veido, plaštakų zonos yra labiau pažeidžiamos saulės, jas geriausia tepti didesnio SPF kremais.
• Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis.
• Esant itin dideliam karščiui lauke, stenkitės daugiau laiko praleisti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, svarbu, kad oro temperatūra nebūtų mažesnė nei 18 laipsnių.

Parengė:
Evelina Maziliauskaitė
Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus specialistė

---

Taisyklingos laikysenos atmintinė

---

Roto virusas

Rotavirusinė infekcija, dažnai pavadinama „Roto virusu‟, pasireiškia plonosios žarnos uždegimo simptomais. Dažniausiai Roto virusas išplinta šaltuoju metų laikotarpiu, bet klastinga liga gali užklupti ir pavasarį.

Rotavirusinės infekcijos priežastys:

• Ligą sukelia Roto virusas, dažniausiai plintantis fekaliniu oraliniu būdu.
• Infekcijos šaltinis – žmogus, sergantis simptomine arba be simptome ligos forma, su kurio išmatomis iš žarnyno pasišalina ir pasidauginęs virusas.
• Aplinkoje „Roto virusas‟ gali išlikti gyvybingas iki 10 parų.
• Per nešvarias rankas, užterštą maistą ar vandenį užkratas patenka į burną, po to į skrandį ir žarnyną. Dažnai maži vaikai roto virusu apsikrečia vaikų kolektyvuose, darželiuose ar yra apkrečiami tėvų, vyresnių brolių ir seserų, kurie serga lengvesnėmis infekcijos formomis.
• Kaip atpažinti Roto virusą?

• Dažniausiai infekcija prasideda pykinimu ir vėmimu, pakyla kūno temperatūra, vėliau pasireiškia pilvo skausmas ir viduriavimas.
• Jis tęsiasi 3–8 dienas. Išmatos vandeningos ir putotos. Tuštinamasi iki 20 kartų per dieną (dažnis gali būti įvairus).
• Karščiavimas. Pakilusi temperatūra laikosi apie 2 dienas. Temperatūra gali pakilti nežymiai ‒ iki 38 °C ar net iki 40 °C ir daugiau.
• Pilvo skausmas. Vargina skausmas, kuris apima visą pilvą. Negalintys pasiskųsti maži vaikai tampa irzlūs.
• Pykinimas ir vėmimas. Tai gali trukti iki 8 kartų per dieną.
• Apetito nebuvimas. Vaikas gali imti atsisakyti net ir mėgstamiausio maisto.
• Bėrimas. Tai retai pasitaikantis „roto viruso‟ sukeltas simptomas. Kūnas gali būti išbertas mažomis (iki 5 mm skersmens) dėmelėmis.
• Peršalimą primenantys simptomai. Galimi ir kvėpavimo takų pažeidimo simptomai: sloga, gerklės skausmas ir kiti peršalimą ar gripą primenantys požymiai.

 Noro virusas

Tai virusinė infekcinėvirškinamojo trakto liga, perduodama per užterštus paviršius, maistą, vandenį ar aerozoliniu keliu. Tai dažniausia visų infekcinių viduriavimų priežastis visų amžiaus grupių žmonių tarpe.

Noro virusine infekcija dažniausiai sergama žiemą. Dėl savo simptomų ji vadinama „žiemos vėmimų liga“.

Kaip atpažinti Noro virusą?

Noro virusui būdinga:

• nelabai didelė 37,1 – 37,8 laipsnio temperatūra,
• vėmimas,
• viduriavimas,
• daugeliui skauda pilvą, kai kuriems – galvą.

Paprastai Noro viruso sukelti negalavimai užtrunka 1-3 paras, retais atvejais – iki 10 parų.

Roto virusu dažniau serga vaikai iki 2 metų, o Noro virusas paguldo ir vyresnius vaikus bei suaugusius. Nors savo simptomais jis labai panašus į Roto virusą, dažniausiai, Noro virusas yra gerokai lengviau persergamas.

Persirgus tiek Noro, tiek Roto virusu įgyjamas tik trumpalaikis imunitetas, todėl šia liga galima sirgti ir vėl.

Susirgus

Dehidratacija. Viduriavimas ir vėmimas ilgainiui gali sukelti dehidratacijos simptomus: troškulį, odos sausumą, sumažėjusį odos elastingumą, burnos džiūvimą, odos blyškumą ar net melsvumą, patamsėjusius paakius, sumažėjusį susidarančio šlapimo kiekį (vaikas ima šlapintis retai ir po nedaug arba šlapimas išvis nesusidaro), įkritusios akys, vangumas ir mieguistumas.

Dehidratacijos sukeltos komplikacijos pavojingos vaiko gyvybei,todėl svarbu, kuo greičiau atstatyti vandens ir mineralinių medžiagų kiekį organizme. Užsikrėtus virusu nebūtinai turi pasireikšti visi minėti simptomai. Vaikas gali tik vemti ar viduriuoti. Įmanomos įvairios infekcijos požymių kombinacijos, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į sutrikusią vaiko sveikatą, jo skundus ir kreiptis į gydytoją.

Kaip išvengti šių virusų?

• Rankų higiena. Pati efektyviausia ir esminė profilaktikos priemonė yra rankų higiena. Labai svarbu dažnai plauti mažo vaiko rankas ir mokyti jį tai atlikti patį. Svarbi ir suaugusiųjų higiena, nes net nežinodami, kad susirgote, galite apkrėsti vaiką. Rankas plaukite ne tik prieš valgį, bet ir grįžę iš lauko ar apsilankę svečiuose, ypatingai pasinaudojus tualetu ir po sąlyčio su viduriuojančio žmogaus išmatomis; taip pat išmokinkite vaikutį, kad mokykloje ar darželyje vengtų rankomis liesti veidą.

Norėdami patys apsisaugoti nuo virusų, privalote nuolat plautis rankas.

• Šluostyti rankas atskirais rankšluosčiais.
• Prieš vartojimą kruopščiai plauti vaisius, daržoves.
• Vėdinti kambarį.
• Vengti kontakto su viduriuojančiais žmonėmis, neleisti vaikui bendrauti su kitais sergančiais vaikais ir suaugusiaisiais.
• Kruopščiai valyti ir dezinfekuoti chloro turinčiais tirpalaisaplinkos daiktus, paviršius, užterštus ligonio išmatomis, vėmimo masėmis;
• Suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyjesu skalbimo milteliais. Jei įmanoma, geriausiai prieš tai juos pamirkyti buityje naudojamuose balikliuose su chloru;
• Patikimai valyti ir dezinfekuoti tualetą.

Net jei ir ligos simptomai išnyko,geriau vaikutį gydyti namuose ir kuo atidžiau visiems Šeimos nariams laikytis higienos taisyklių: dažnai plauti ir dezinfekuoti rankas, , prieš valgį ir pasinaudojus tualetu nusiplauti rankas ir t.t. ir pasirūpinkite ne tik vaikučiu, bet ir kitų šeimos narių sveikata.

Medžiaga parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Natalja Aksamit

---

Logopedo patarimai, kaip lavinti vaiko kalbą namuose.
Skaitykite: https://www.delfi.lt/vaikai/mazyliai/logopedo-patarimai-kaip-lavinti-vaiko-kalba-namuose.d?id=77634677

---

Keletas patarimų dėl vaikų sveikatos saugos vasaros metu

Baigiasi mokslo metai ir ateina ilgai laukta vasara – išsvajotų atostogų metas. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai sako, kad vasaros laikotarpiu augančio organizmo sveikatą teigiamai veikia ilgas buvimas gryname ore, judėjimas, organizmo grūdinimas, tinkamas dienos režimas (įvairių veiklos rūšių kaitaliojimas, pakankamas ir visavertis miegas), sveika mityba. Šie ir kiti faktoriai aktyvina medžiagų apykaitą, stimuliuoja augimą ir vystymąsi, stiprina organizmo atsparumą įvairių neigiamų mikroklimato faktorių poveikiui bei ligoms. Tačiau nereikėtų pamiršti kai kurių taisyklių:

Vandens procedūros. Labiausiai vasarą vaikai mėgsta maudytis. Maudynių metu vaiko organizmą veikia oro temperatūra, drėgmė, judėjimo greitis, saulė, vandens temperatūra ir slėgis. Maudantis jūroje papildomai įtakos turi ir cheminė vandens sudėtis. Jei vaikas nėra užsigrūdinęs, prieš pradedant maudytis būtina apsiprasti su vandeniu. Negalima maudytis labai sušilus arba, priešingai, labai sušalus. Vandenyje reikia kuo daugiau judėti. Jei vaikas šaltame vandenyje būna per ilgai, sutrinka organizmo šilumos reguliavimas, dėl to pradedama drebėti. Kraujagyslės susitraukia, oda pamėlynuoja (ypač pamėlsta lūpos), pasidaro nelygi lyg žąsies. Tada vaikas būtinai turi išlipti iš vandens. Jį reikia energingai ištrinti sausu rankšluosčiu ir priversti judėti, kol sušils. Maudydamiesi vaikai turėtų dėvėti tinkamo dydžio gelbėjimosi liemenę. Negalima upėje, tvenkinyje vaikams maudytis be priežiūros, nes atsitikus nelaimei, pradėjus skęsti, nebus kam suteikti pagalbos. Ekspertai tvirtina, kad vaikai skęsta tyliai. Iki penkerių metų jie nesupranta, kas vyksta, ir tiesiog panyra be jokio garso. Tai vyksta žaibiškai. Į vandenį įkritęs vaikas gurkšteli vandens, nugrimzta ir, nepraėjus nei minutei, praranda sąmonę. Tad vaikus, ypač jaunesnius nei penkerių metų, prie vandens telkinių prižiūrėti reikia itin akylai. Ø

Saulės procedūros. Saikingos saulės procedūros gerina nervų sistemos veiklą, aktyvina medžiagų apykaitą, gerina kraujo apykaitą ir kvėpavimą, kraujyje didėja eritrocitų ir hemoglobino. Be to, saulės spinduliai turi ir baktericidinių savybių – užmuša ant kūno esančias bakterijas. Deja, dar nemažai vaikų, jaunuolių ir jų tėvų intensyvų įdegį vertina kaip patrauklumo ir geros sveikatos ženklą. Maži vaikai (iki 5 metų amžiaus) visai neturėtų specialiai degintis. Medikai teigia, kad vaikams iki 14 metų nereikėtų leisti odai parausti dėl saulės poveikio, nes tai jau yra I laipsnio nudegimo požymis. Didžiausias pavojus yra tas, kad neigiami odos pokyčiai vystosi nepastebimai ir nebeišnyksta. Tyrimai įrodė, kad net apie 80 proc. saulės sukeltų odos pažeidimų atsiranda iki 18 metų, o jų padariniai išryškėja po 20-ties ar net 30-ties metų. Nesaikingas deginimasis saulėje sukelia odos sausėjimą, oda tampa mažiau elastinga, raukšlėjasi, gali atsirasti patologinių odos pakitimų – pigmentinių dėmių, apgamų, odos vėžys. Odos vėžys dažniau išsivysto tiems, kurie vaikystėje buvo nusvilę saulėje iki pūslių. Maži vaikai tiesioginiuose saulės spinduliuose gali būti ne ilgiau kaip 5–7 min. Mažylių oda labai jautri ir greitai nudega saulėje, todėl saulėtą dieną būdami lauke jie turėtų vilkėti medvilninius drabužėlius. Vyresni vaikai saulės voniomis gali mėgautis 1,5–2 val., geriausias laikas – iki 11 val. ryte ir po 16 val. pavakary. Kaitrią dieną mažylius geriau laikyti medžių šešėlyje ar po skėčiu nuo saulės. Būtina įsidėmėti, kad smėlis ir vanduo atspindi saulės spindulius ir sustiprina jų poveikį. Jei vaikas žaidžia ne po skėčiu nuo saulės, o šalia jo, odelė labiau nukenčia nei būnant toli nuo skėčio – mat skėtis taip pat atspindi saulės spindulius. Vaikų galvos turi būti uždengtos medvilniniais galvos apdangalais, o kūnas tepamas apsauginiu kremu nuo saulės. Ne pro šalį ir akiniai nuo saulės. Apsauginiai kremai nuo saulės būna įvairių SPF filtrų (sunprotectionfactor – saulės apsauginis faktorius): minimaliai apsaugančių SPF – 2–12, vidutiniškai apsaugančių SPF – 12–30, stipriai apsaugančių SPF – 30 ir daugiau. SPF faktorius parodo, kiek laiko pasitepus kremu galima būti saulėje, nenukenčiant nuo UV spindulių. SPF faktoriaus skaičių reikia padauginti iš 20 – tiek minučių kremas saugos nuo saulės. Maudantis, gausiai prakaituojant apsauginio kremo veikimo laikas sutrumpėja trečdaliu. Todėl būtina pakartotinai teptis kremą nusiprausus, išsimaudžius ar nusišluosčius kūną rankšluosčiu. Mažiems vaikams patartina naudoti kremą, kurio SPF 30. Didesnės apsaugos nuo saulės kremą (SPF 30–50) reikėtų rinktis būnant saulėje vidudienį, atostogaujant pietų šalyse, kur saulės aktyvumas didesnis. Nuo vaikystės tinkamai naudojant apsaugines priemones nuo saulės, galimybė susirgti odos vėžiu sumažėja net 70 proc. Informaciją apie dienos ultravioletinės spinduliuotės indeksą galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainės skiltyje „UVI prognozė“. Ypač reikia saugoti nuo saulės vaikus, turinčius apgamų. Apgamuose esantis pigmentas melaninas dėl saulės poveikio gali supiktybėti, todėl būtinai reikia naudoti stipresnį apsauginį kremą. Apgamo užklijavimas pleistru nepadės, nes pleistras praleidžia saulės spindulius, be to, taip apgamas yra nuolat traumuojamas, todėl didėja vėžio išsivystymo rizika. Ø

Mityba. Vasaros metu vaikams reikia valgyti daugiau uogų, daržovių, vaisių, kad organizmas gautų vitaminų ir mineralinių medžiagų. Tačiau reikėtų prisiminti, kad prieš valgant daržoves, uogas ir vaisius juos reikia gerai nuplauti, nes galima užsikrėsti įvairiomis kirmėlėmis bei užkrečiamomis žarnyno ligomis. Karštomis dienomis būtina gerti daug skysčių, geriausiai paprasto ar mineralizuoto vandens arba arbatos, vengti riebaus, sunkiai virškinamo maisto. Ø

Oro procedūros. Vaikai turėtų kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis, žaisti gryname ore, važinėtis dviračiu, riedučiais. Po šių procedūrų gerėja nervų ir raumenų sistemų tonusas. Raumenys geriau panaudoja deguonį, stimuliuojami oksidaciniai procesai, gerėja savijauta, apetitas, miegas. Labai naudinga vaikams yra miegoti gryname ore dienos metu, naktį prie atviro lango. Tačiau oras, kuriuo jie kvėpuoja, turi būti kuo švaresnis. Vaikų fizinis judėjimas, ypač važiavimas dviračiu, riedučiais, dažnai būna susijęs su įvairiomis traumomis. Siekiant išvengti traumų, būtina dėvėti šalmus, kelių bei alkūnių apsaugos priemones. Būtų gerai, jei vaikai dėvėtų ir apsaugines pirštines. Ø

Apsauga nuo vabzdžių įkandimų. Vaikams lankantis miške, parke, jų nepalieka ramybėje įkyrūs uodai, mašalai. Įsisiurbusi erkė gali apkrėsti pavojingomis ligomis: erkiniu encefalitu, Laima liga ir kitomis. Geriausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai. Taip pat galima naudoti uodus ir erkes atbaidančias priemones, vadinamas repelentais. Tačiau reikia atminti, kad vaikų oda itin jautri, todėl repelentas ją gali sudirginti. Geriau papurkšti ar patepti drabužius, palaukti kelias minutes, kol išdžius, ir tada aprengti vaiką. Kadangi vaikai mėgsta kišti pirštus į burną, nereikėtų repelentų naudoti ant vaikų plaštakų. Negalima naudoti repelentų ant tų kūno vietų, kur yra odos pažeidimų: įpjovimų, žaizdų, oda yra sudirgusi. Aerozolio nereikia purkšti tiesiai ant veido. Nupurkškite produktu delnus ir jais tepkite veidą, saugodami akis ir burną. Sugrįžus į patalpas, odą būtina nuplauti su prausimosi priemonėmis, o drabužius, jei jie buvo apdoroti repelentais – išskalbti. Ypač svarbu neleisti vaikams šiomis priemonėmis naudotis savarankiškai, jas reikia laikyti jiems nepasiekiamoje vietoje. Nuo seno žinomos ir dvisparnių kraujasiurbių nubaidymui naudojamos natūralios kvapiosios medžiagos: citrinos, mėtų, gvazdikų ir kitų aromatinių augalų eteriniai aliejai. Tačiau jų veikimo laikas yra gana trumpas. Jei po vabzdžio įgėlimo atsiranda bėrimų, ištinsta visa galūnė, tinsta veidas, tampa sunkiau kvėpuoti, svaigsta galva, reikia kreiptis pagalbos į medikus. Jei aptinkama įsisiurbusi erkė, ją reikėtų pašalinti. Švariomis rankomis ar pincetu suimti kuo arčiau jos galvutės ir staigiai truktelti. Žaizdelę reikia apiplauti vandeniu su muilu ar dezinfekuoti. Negalima įkandimo vietos tepti sviestu, aliejumi, neva taip erkę išimti bus lengviau, taip pat draskyti, stipriai suėmus spausti ar kitaip maigyti. Jei traukiant, erkės kūno dalis liko odoje, patartina ją šalinti. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės, nedelsdami kreipkitės į gydytoją Organizuojant vaikų laisvalaikį, labai svarbu tėvams kiek galima dažniau būti su vaikais, kartu sportuoti, iškylauti ir pan. Vaikams tai suteiks daug džiaugsmo. Atostogaujant vasarą su gera nuotaika, dar labiau aktyvėja energijos apykaita, geriau vystosi vaiko nervinė sistema.

Medžiaga parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Natalja Aksamit

---

Kaip ugdyti vaikų atsakingumą?

Yra žodžių, kurie savo svoriu gali prislėgti, o ypač – mažus pečius. Žodžiai, kuriuos ištarus sumažėja erdvės žinybiškumui, spontaniškumui ir džiaugsmui. Tai tavo pareiga, tu privalai, esi atsakingas – paliepimai, neretai verčiantys susigūžti ir suaugusįjį. Kaip tada šiuos rimtus, privalomus gyvenimo elementus diegti į mažojo pasaulį? Kaip tinkamai ugdyti vaiko atsakomybės jausmą? Čia padėtų platesnis, pozityvesnis atsakomybės suvokimas ir  pirmiausia – paties suaugusiojo.

Įvertinkite savo pačių atsakomybės jausmą 

Neretai būna, kad tėvai ima reikalauti iš savo vaikų daugiau nei patys atliepia, o juk tėvų elgesio pavyzdys yra geriausias mokytojas. Ar pažadėję anksčiau grįžti iš darbo ir surengti sniego gniūžčių karą, tėvai laikosi savo žodžio?  Ar nepiktnaudžiauja vaikui nuolat į rankas įduodami išmanųjį telefoną, kad galėtų ramiai žiūrėti televizorių? Ar neatidėlioja darbų begalę kartų? Visa tai – taip pat atsakomybė.

Pasitikėkite savo vaiku 

Gydytoja psichoterapeutė Aurima Dilienė, remdamasi praktika, akcentuoja, kad šiuolaikiniai tėvai  patys dažnai būna nelinkę perleisti atsakomybių savo vaikams: „Kas iš tikrųjų yra atsakomybė – tai žmogaus jėga, stiprybė, gal tai net galima pavadinti galia. Tai ką aš galiu atlikti ir tai atlieku kokybiškai, ir laiku. Kuo daugiau prisiimu atsakomybių – tuo jaučiuosi tvirtesnis, stipresnis, gal net įtakingesnis.“ Ar kartais neatimate iš savo vaikų jų galios?

Akcentuokite pozityvųjį aspektą 

Pozityvus ir tuo pačiu adekvatus požiūris į vaiko pasiekimus gali stiprinti ne tik tarpusavio ryšį, bet ir ugdyti mažųjų atsakingumo jausmą. Pavyzdžiui, sakykite: „Kaip džiaugiuosi – tu jau paaugai, esi sumanesnis, didesnis, todėl nuo šiol gali pats dėtis daiktus mokyklai / laistyti gėles / šerti augintinį / savarankiškai tvarkytis kambarį. Tikiu, tau tikrai pavyks”.

Leiskite patirti natūralias pasekmes 

Neprisiėmus atsakomybės ir neatlikus savo pareigų vaikams, derėtų leisti patirti susiklosčiusį rezultatą. Pavyzdžiui: „Pamiršai padaryti namų darbus ir gavai neigiamą pažymį? Suprantu ir užjaučiu – tau pikta ir liūdna. Tikiu, kad kitą sykį  pavyks būti atsakingesniam“  arba „Labai gaila, bet pasakos laikas praėjo, kol vyko derybos dėl dantukų valymo. Tikiu, kad rytoj mums pavyks greičiau susitarti ir maloniai paskaitysime“. Nepamirškite, labai svarbu tiksliai fiksuoti lūkestį ir įvardyti pasekmę, tačiau ne mažiau svarbu išreikšti pasitikėjimą savo vaiku ir padrąsinimą.

Apdovanojimai 

Ar verta nuolat dovanomis apipilti žmogų, jei jis tiesiog atliko savo pareigą? Tačiau visi žinome, kaip kartais smagu laukti penktadienio, kai kruopščiai atlikę savaitės darbus, galėsime pasimėgauti malonumais, tarkime, pyragu ir filmu kino teatre? Šeimos susirinkimuose būtų naudinga nutarti, kokios nedidelės linksmybės gali laukti savaitės pabaigoje (kiekvieno atskirai ir visos šeimos), atsakingai atlikus savo suplanuotas pareigas.

Norių priminti, kad atsakomybės sąvokoje slypi ne tik sunkumo, bet ir labai daug žavesio bei pozityvumo. Savo galios, vertės pajautimas ir puoselėjimas – tai nauda, kurią vaikas gali gauti savarankiškai sutikdamas mažesnius ir didesnius gyvenimo iššūkius, spręsdamas kasdienines problemas. Leiskite jiems mokytis iš savo asmeninės patirties.

---

PATYČIOS. KĄ GALI PADARYTI TĖVAI?

Patyčios – tai nuolatinis fizinės ar psichologinės jėgos panaudojimas, sąmoningai siekiant sužeisti ar įskaudinti kitą asmenį, kuris negali savęs apginti (Olweus, 1978, 1993).

Patyčių būdai:

• apkalbinėjimas;
• daiktų ar pinigų atiminėjimas;
  daiktų gadinimas;
• erzinimas;
• grasinimas;
• ignoravimas;
• mušimas;
• prasivardžiavimas;
• spardymas;
• stumdymas;
• žeidžiančių žinučių siuntinėjimas, kt.

Svarbiausi patyčių ypatumai:

• Patyčios apima tyčinius veiksmus. Tai reiškia, kad vaikas, kuris tyčiojasi, dažniausiai supranta, kad savo veiksmais skaudina kitą ir daro tai sąmoningai;
• Šis elgesys yra pasikartojantis. Patyčiomis vadiname tą elgesį, kuris vyksta sistemingai tam tikrą laiką. Pavyzdžiui, mergaitės nuolat per pertraukas pravardžiuoja savo bendraklasę, nors ir žino, kad ją tai žeidžia;
• Patyčių situacijoje yra psichologinė ar fizinė jėgos persvara. Vadinasi, puolamas vaikas jaučiasi silpnesnis už skriaudėjus ir negali apsiginti nuo jų. Pavyzdžiui, vaikas yra skriaudžiamas fiziškai stipresnio vaiko, arba vienas vaikas yra puolamas kelių žmonių, kt. Taigi, patiriančiajam patyčias sunku pačiam išspręsti šią problemą, todėl būtina, kad į tai įsitrauktų ir jam pagelbėtų kiti žmonės.

Ar Jūsų vaikas patiria bendraamžių tyčiojimąsi?

Dažnai vaikai vengia pasakoti apie patyčias ne tik mokyklos darbuotojams, bet ir tėvams ar kitiems šeimos nariams. Kai vaikas tyli, labai sunku suprasti jo jausmus, patyrimas, skausmą. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad vaikui viskas gerai. Tačiau jeigu jis nieko nepasakoja apie skausmą ir liūdesį, patiriamą mokykloje, dar nereiškia, kad nepatiria patyčių arba nėra patyčių liudininkas. Nėra specifinių ženklų, rodančių, kad vaikas patiria kitų bendraamžių patyčias ar priekabes. Tačiau patiriančio patyčias vaiko elgesys dažnai pasikeičia ir tėvai gali pastebėti požymius, galinčius byloti apie patiriamas patyčias. Žemiau aprašyti požymiai gali signalizuoti ne tik apie vykstančias patyčias, bet ir apie kitus dalykus. Be to, pastebėtas pasikeitęs vaiko elgesys, kylantys neigiami jausmai yra signalas tėvams, kad kažkas pasikeitė vaiko gyvenime ir jam gali reikėti suaugusiųjų pagalbos.

Svarbu atkreipti dėmesį, jei vaikas:

• grįžta iš mokyklos su sugadintais daiktais, praradęs daiktą ar pinigus;
• turi mėlynių, įdrėskimų ar panašių žymių;
• pradėjo eiti kitu keliu iš namų į mokyklą;
• pradėjo nenorėti eiti į mokyklą be jokios aiškios priežasties;
• grįžęs iš mokyklos būna irzlus, nuliūdęs ar neįprastai emocingas.

Kaip padėti patyčias patiriančiam vaikui?

• Išklausykite. Jei vaikas prasitaria Jums, kad patiria bendraamžių patyčias, pirmiausia išklausykite jį. Leiskite išpasakoti viską, kas jam nutiko. Pasakodamas apie bendraamžių patyčias vaikas gali laikyti save skundiku. Būtinai pasakykite jam, kad jis gerai padarė papasakodamas Jums apie tai. Patikinkite, kad vaikas bet kada gali kreiptis pagalbos į Jus, ir skatinkite jį ir toliau pasakoti, kaip jam sekasi.
• Kartu su vaiku ieškokite sprendimo būdų. Kai Jūsų vaikas papasakoja apie patyčias, labai svarbu, kaip Jūs reaguojate ir elgiatės toliau. Pagalba ir pasirinktas reagavimo būdas bus veiksmingas tik tuomet, kai jį aptarsite su savo vaiku ir sprendimą, kaip toliau reaguoti, priimsite kartu. Taigi būtinai aptarkite kartu su vaiku, ką ir kaip toliau daryti. Taip pat prisiminkite, kad patyčios nesiliauja iš karto. Tam reikia laiko. Padrąsinkite vaiką ir toliau pasakoti Jums apie tai, kas vyksta mokykloje.
• Kreipkitės į klasės auklėtoją, mokytojus ar mokyklos administraciją. Labai svarbu, kad kalbėtumėtės su mokytojais apie patyčias, kad jie žinotų, kas vyksta. Kalbėdami su klasės auklėtoju pareikškite susirūpinimą tuo, kas vyksta Jūsų vaikui, tačiau susilaikykite nuo kaltinimų. Galima pasiteirauti, kaip vaikui sekasi bendrauti su kitais vaikais klasėje, kaip auklėtojas vertina santykius tarp klasės draugų. Svarbu, kad bendraudami su mokytojais būtumėte konkretūs ir aiškiai nupasakotumėte problemą. Pateikite jiems konkrečių Jūsų vaiko mokyklinio gyvenimo faktų, nes mokytojai gali ir nepastebėti, kad vyksta patyčios. Taip pat prisiminkite, kad sumažinti ar sustabdyti patyčias – ne vieno žmogaus jėgoms. Norint veiksmingai spręsti šią problemą reikia, kad į tai aktyviai įsitrauktų mokytojai, mokyklos administracija, tėvai, kiti mokiniai.
• Būkite šalia. Labai svarbu, kad savo vaikui sakytumėte, jog jį mylite ir stengsitės padaryti viską, kas įmanoma, kad jis jaustųsi saugus. 

Medžiaga parengė VSPS Natalja Aksamit

---

---

PRIEŠMOKYKLINIS. ATSAKYMAI Į DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMUS KLAUSIMUS

---

---

Akcija ,,DRAUGIŠKA KUPRINĖ“ 2015

   Kasmetinė mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų statistika rodo, kad skeleto-raumenų sutrikimai (netaisyklinga laikysena, skoliozėm, kifozė) yra vieni iš dažniausiai diagnozuojamų mokinių sveikatos sutrikimų. Netaisyklingas kuprinės nešimas ir kuprinės svorio nekontroliavimas turi įtakos formuojantis netaisyklingai laikysenai. Ryškiausi pakitimai vyksta jaunesniame mokykliniame amžiuje (7 – 10 metų) – toliau auga ir kaulėja skeletas, tačiau stuburas tebėra ne visai sukaulėjęs, lankstus.

Šia problemą spręsti galima tik bendradarbiaujant su tėvais bei mokytojais, ieškant galimų sprendimo būdų. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nori atkreipti mokinių, tėvelių, mokytojų bei mokinių administracijos darbuotojų dėmesį į šią problemą.

Šio akcijos tikslas – atkreipti mokinių (5 klasių) ir jų tėvelių dėmesį į mokyklinės kuprinės svorį, turinį, bei galimą sunkios kuprinės poveikį vaiko sveikatai.

Kuprinių svėrimo akcijos ,,DRAUGIŠKA KUPRINĖ“ akimirkos.

   Akcija mokykloje vyko spalio 12 – 23d.

Tam, kad vaikai patys įvertintų kuprinės svorį ir taptų aktyviais akcijos dalyviais, buvo pasiūlyta mokiniams patiems svert savo kuprines ir nustatinėti jos santykį kūno masei. Apskaičiuota procentinė išraiška vaikai pažymėjo akcijos plakato diagramoje. Procentinė išraiška apskaičiuojama:

Рекомендации родителям: лучший рюкзак

TEISINGAS PASIRINKIMAS

Rinkitės mokyklinę kuprinę, turinčią du reguliuojamo ilgio, plačius, paminkštintus diržus.

Tuščia kuprinė turi sverti:

• pradinių klasių mokiniams – ne daugiau kaip 700 g,
• vyresniųjų klasių mokiniams– ne daugiau kaip 1000 g.

Nešamos kuprinės apačia neturi būti žemiau mokinio juosmens.   

TEISINGAS DAIKTŲ SUDĖJIMAS

Optimalus pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 % mokinio kūno masės.

Didžiausias pilnos kuprinės svoris neturi viršyti 15% mokinio kūno masės.

Sunkiausius daiktus dėkite į tą kuprinės dalį, kuri yra arčiausiai nugaros.

Tvarkingai sudėkite daiktus, kad jie neslidinėtų po kuprinės vidų.

Kasdien peržiūrėkite kuprinės turinį ir susidėkite tik tai dienai reikalingus daiktus.

Mokytojai turėtų aiškiai nurodyti, ką reikia atsinešti.

SAUGUS UŽSIDĖJIMAS

• Sulenkite kelius ir abiem rankomis paimkite kuprinę.
• Atsistokite, ištiesdami kelius.
• Paeiliui užsidėkite kuprinės diržus

---

MOKINIO POILSIO REŽIMAS

Mokinio darbo ir poilsio režimas turi būti atitinkamai suplanuotas visas 24 valandas. Šis planas, kaip ir visi planai, prasmingas yra tik tada, kai yra jo laikomasi.

Daugumai sveikų vaikų didelis galvos smegenų žievės jaudrumas yra tarp 8 ir 12 val., ir tarp 16 ir 19 val., o jis sumažėja po pietų ir labai mažas vakare. Per darbo dieną mokinių darbingumas kinta ir taip įvairaus amžiaus grupių: žemesniųjų klasių mokiniams pirmą pamoką jis didėja, viduriniųjų ir aukštesniųjų klasių mokiniai darbingiausi būna antrą ir trečią pamoką

Per savaitę mokinių darbingumas taip pat kinta. Pirmadienį visų klasių mokinių jis nedidelis, po to pradeda didėti. Ketvirtadienį darbingumas pradeda mažėti.

Per mokslo metus geriausias darbingumas yra spalio ir lapkričio mėnesiais.

Po pamokų mokykloje būtinas poilsis. Poilsis yra aktyvus (kai vaikas vieną veiklos rūšį pakeičia kita) ir pasyvus (kai nieko neveikia, gulinėja, miega, sėdi). Mokiniams ypač tikslingas aktyvus poilsis. Labai svarbu, kad vaikai aktyviai ilsėtųsi gryname ore. Nereikia po pamokų sėdėti laiptinėse, prie kompiuterio ar vaikštinėti po parduotuves. Tai ne poilsis, o dykinėjimas. Tik sportas, žaidimai, fizinis darbas gali padėti atgauti jėgas. Žemesniųjų klasių mokiniams rekomenduojama būti lauke 3–3,5, vyresniųjų – 2,5–3, o aukštesniųjų – 2–2,5 valandos.

Mityba – tai veiksnys, sąlygojantis gerą vaiko vystimąsi. Labai svarbu, kad vaikas išeitų į mokyklą papusryčiavęs, pavalgytų ar būtų sudaryta galimybė pavalgyti karštus pietus mokykloje. Maitinimosi režimas vaikams rekomenduotinas kas 3,5–4 valandas per dieną.

Namų užduotis mokiniai turėtų atlikti pavalgę ir pailsėję lauke apie 1,5 – 2 val. Rengiant namų užduotis jaunesniems mokiniams kas 20 – 25 min. darbo, o vyresniems kas 35 – 40 min. reikia daryti trumpas pertraukas. Pertraukėlių metu būtų tikslinga pajudėti, pažvelgti pro langą į tolį. Rekomenduojama pradėti rengti pamokas ne nuo sunkiausios užduoties, o nuo vidutinio sunkumo ir trukmės.

Daug mokinių mėgsta ilsėtis žiūrėdami televiziją ir galvoja, kad taip pakankamai gerai

pailsės, tačiau yra žinoma, kad tam reikia labai sukaupti dėmesį. Taip padidėja krūvis centrinei nervų sistemai, regos ir klausos organams. Dėl to vaikams būtina riboti televizijos laidų žiūrėjimo laiką. Žemesniųjų klasių mokiniams rekomenduojama žiūrėti televizijos laidas ne ilgiau kaip 1 valandą, vyresniųjų – 1,5 ir aukštesniųjų – 2 valandas per parą.

Mokyklinio amžiaus vaikams prie kompiuterio rekomenduojama dirbti 1–2 valandas per savaitę. Dirbant namuose su kompiuteriu, darbą būtina baigti ne vėliau kaip valandą iki miego ir gerai išvėdinti patalpą.

Dienos režimas poilsio dienomis ir atostogų metu iš esmės neturi skirtis nuo režimo įprastą darbo dieną. Tačiau tuo metu kai kurių dienos režimo elementų trukmė gali keistis. Pavyzdžiui, mokinys gali vėliau eiti miegoti ir vėliau keltis ryte.

Miegas – tai reikalingiausias ir geriausias pasyvus poilsis, apsaugantis nervines ląsteles nuo pervargimo ir išsekimo. Tik gerai išsimiegojęs vaikas yra budrus, žvalus, darbingas. Gerai jis išsimiega tada, kai greitai užmiega, miega giliai ir ramiai tiek, kiek rekomenduojama jo amžiui: pirmokėliai turi miegoti ne mažiau kaip 11–12 valandų per parą, 8–10 metų – 10 val., 11–14 metų – 9–9,5 val., 15–17 metų – 8–9 valandas.

Užtikrinant tinkamą dienos režimą apsaugomas mokinio organizmas nuo persitempimo.

  Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Janina Naudžiuvienė