Kelionė į Prahą pagal „Erasmus+“ programą: naujos žinios, patirtis ir tarptautinis bendradarbiavimas

Kovo 1–6 dienomis Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos 8-ųjų ir I gimnazinių klasių mokiniai kartu su mokytojomis N. Barkovskaja ir A. Rudak dalyvavo „Erasmus+“ projekto edukacinėje mobilumo veikloje ir lankėsi Čekijos sostinėje Prahoje. Ši kelionė buvo ne tik įdomi pažintinė išvyka, bet ir svarbi tarptautinio bendradarbiavimo dalis, suteikusi mokiniams galimybę mokytis kitoje švietimo aplinkoje, tobulinti užsienio kalbų žinias, plėsti kultūrinį akiratį bei ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus.

Vizito metu gimnazijos mokiniai lankėsi American Academy in Prague, kur susipažino su mokyklos bendruomene, ugdymo proceso organizavimu ir tarptautinio ugdymo principais. Pirmąją programos dieną mokinius pasitiko partneriai, buvo surengtos susipažinimo ir komandos formavimo veiklos. Įvairios „ice-breaking“ veiklos nuo pat pirmųjų akimirkų padėjo mokiniams greičiau užmegzti ryšį su bendraamžiais iš kitos šalies, pasijusti drąsiau naujoje aplinkoje. 

Svarbi programos dalis buvo Lietuvos ir mokyklos pristatymas. Mokiniai parengė pristatymus apie Lietuvą, jos kultūrą, tradicijas, švietimo sistemą ir Vilniaus Aleksandro Puškino gimnaziją. Jie naudojo vaizdinę medžiagą, skaidres ir kitus kūrybiškus sprendimus, kad kuo įdomiau ir išsamiau supažindintų partnerius su savo šalimi bei mokykla. Ši veikla ne tik sustiprino viešojo kalbėjimo ir skaitmeninio turinio rengimo įgūdžius, bet ir skatino pasididžiavimą savo kultūra, atvirumą dialogui bei tarpkultūrinį supratimą.

Vienas didžiausių šios mobilumo veiklos privalumų buvo galimybė mokiniams dalyvauti įvairiose pamokose pagal savo interesus. Programoje buvo numatytos įvairių disciplinų pamokos: anglų literatūros arba ispanų kalbos, finansinio raštingumo arba marketingo, JAV istorijos, kriminologijos, dailės, integruotų gamtos mokslų, geometrijos. Tokia įvairovė sudarė sąlygas kiekvienam mokiniui atrasti artimiausias temas, aktyviai įsitraukti į mokymosi procesą ir palyginti skirtingų šalių taikomus ugdymo metodus.

Pamokose mokiniai dirbo mišriose tarptautinėse grupėse, diskutavo, analizavo situacijas, atliko kūrybines ir praktines užduotis. Užsienio kalbų pamokose jie tobulino kalbinę raišką ir pasitikėjimą bendraujant anglų kalba, o finansinio raštingumo bei marketingo – sprendė realiomis gyvenimo situacijomis paremtas užduotis, mokėsi priimti sprendimus ir argumentuoti savo nuomonę. Istorijos ir kriminologijos pamokose mokiniai ugdė kritinį mąstymą, gebėjimą analizuoti skirtingus požiūrius, diskutuoti socialinėmis ir etinėmis temomis bei gerbti kitų nuomonę.

Ne mažiau svarbios buvo ir kūrybinės bei tiriamosios veiklos. Dailės pamokoje mokiniai galėjo atsiskleisti per meninę saviraišką, o integruota gamtos mokslų ir geometrijos veikla stiprino tiksliųjų mokslų, loginio mąstymo, problemų sprendimo bei darbo su skaitmeninėmis priemonėmis gebėjimus. Tokios veiklos padėjo suprasti, kad mokymasis gali būti ne tik teorinis, bet ir praktinis, paremtas tyrinėjimu, bendradarbiavimu ir aktyviu dalyvavimu.

Kiekvienos dienos pabaigoje vyko refleksijos, kurių metu mokiniai aptarė savo patirtis, įspūdžius, iššūkius ir tai, ko išmoko. Tokie pokalbiai skatino sąmoningą mokymąsi, padėjo geriau suprasti savo pažangą, stiprino savirefleksijos, emocinio intelekto ir atsakomybės gebėjimus. Refleksija taip pat sudarė galimybę pastebėti, kaip svarbu mokėti dirbti komandoje, išklausyti kitus ir prisitaikyti prie tarptautinės aplinkos.

Programoje reikšmingą vietą užėmė ir kultūrinės dirbtuvės, kurių metu mokiniai dalyvavo praktinėse veiklose, susijusiose su menu, muzika, tradicijomis ir kultūrine raiška. Šios veiklos skatino neformalų bendravimą, draugiškus ryšius ir pagarbą kultūrų įvairovei. Bendra kūrybinė veikla tapo puikiu pagrindu naujoms pažintims ir tarptautiniam bendradarbiavimui.

Didelį įspūdį paliko pažintinė kultūrinė diena Prahoje. Mokiniai lankėsi svarbiose miesto istorinėse vietose, susipažino su Čekijos istoriniu, architektūriniu ir pilietiniu paveldu. Tokios išvykos padeda ugdyti platesnį požiūrį į Europos kultūrą, istoriją ir demokratines vertybes. Prahos senamiestis, išskirtinė architektūra ir svarbūs istoriniai objektai suteikė mokiniams galimybę gyvai patirti tai, apie ką dažnai skaitoma tik vadovėliuose ar girdima pamokose.

Mobilumo programos pabaigoje mokiniams buvo įteikti dalyvavimo pažymėjimai, vyko veiklų ir pasiektų rezultatų aptarimas. Šis etapas buvo svarbus ne tik kaip oficialus programos užbaigimas, bet ir kaip galimybė įsivertinti įgytas žinias, patirtį bei asmeninį augimą. Dalyvavimas tokioje programoje ugdo savarankiškumą, atsakomybę, pasitikėjimą savimi, motyvaciją mokytis bei drąsą siekti naujų tikslų.

Kelionė į Prahą pagal „Erasmus+“ programą tapo reikšminga patirtimi Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos mokiniams. Ji ne tik praturtino jų akademines žinias, bet ir suteikė galimybę geriau pažinti save, kitus žmones bei skirtingas kultūras. Tokios tarptautinės veiklos skatina jaunus žmones būti atvirus pasauliui, aktyviai dalyvauti švietimo procese ir suprasti, kad smagu mokytis bendraujant.

Erasmus+ mokymai Prahoje „Stress Relief and Well-being Strategies for Teachers“

2026 m. kovo 30 d. – balandžio 3 d. Prahoje vyko tarptautiniai Erasmus+ mokymai „Stress Relief and Well-being Strategies for Teachers“. Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijai šiuose mokymuose atstovavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Renata Statino ir Gelena Andruškevičienė, šokio mokytoja Aleksandra Prošečkina, matematikos ir informacinių technologijų mokytoja Asta Pečiulienė bei rusų kalbos ir literatūros mokytoja Marina Vinogrodskaja.

Šių mokymų tikslas – padėti mokytojams geriau suprasti streso priežastis, atpažinti jo poveikį organizmui ir psichinei sveikatai bei susipažinti su veiksmingomis savijautos gerinimo strategijomis. Mokymų metu didelis dėmesys buvo skiriamas mokytojų emocinei gerovei, nes jų savijauta yra glaudžiai susijusi su ugdymo kokybe: kuo mokytojas jaučiasi ramesnis, labiau subalansuotas ir emociškai stipresnis, tuo veiksmingiau jis gali įtraukti mokinius į ugdymo procesą, kurti pozityvią aplinką klasėje ir tinkamai reaguoti į kasdienius iššūkius. Tačiau praktikoje laiko savirūpai mokytojams dažnai stinga, nes tenka derinti pamokų planavimą, mokinių darbų vertinimą, ugdymo procesą klasėje, bendravimą su tėvais bei dalyvavimą susirinkimuose ir kitose veiklose.

Mokymuose buvo nagrinėjama, kas sukelia stresą, kaip žmogaus kūnas ir protas į jį reaguoja bei kokiais būdais galima sumažinti jo poveikį. Aptarta, kad ilgalaikis stresas gali lemti perdegimą, emocinį išsekimą, motyvacijos mažėjimą, dėmesio koncentracijos sunkumus ir fizinės sveikatos sutrikimus. Todėl ypač svarbi mokymų dalis buvo skirta praktinėms priemonėms, padedančioms stiprinti atsparumą stresui ir palaikyti gerą emocinę bei fizinę savijautą.

Daug dėmesio skirta sveikos gyvensenos temoms: kokybiško miego svarbai, subalansuotos mitybos reikšmei, fizinio aktyvumo naudai bei jų poveikiui bendrai žmogaus savijautai. Taip pat vyko praktinės veiklos, orientuotos į streso mažinimą, emocijų valdymą, dėmesingo įsisąmoninimo ugdymą ir psichologinio atsparumo stiprinimą. Mokymų dalyvės išbandė įvairius kvėpavimo, atsipalaidavimo ir refleksijos metodus, kuriuos galima taikyti tiek profesinėje veikloje, tiek kasdieniame gyvenime.

Ypač vertinga buvo tai, kad mokymus vedė lektorės, turinčios tiek medicininį, tiek pedagoginį pasirengimą. Dėl to mokymų medžiaga buvo ne tik praktiška, bet ir pagrįsta mokslo tyrimais bei įrodymais grįsta medicina. Tai suteikė galimybę giliau suprasti streso poveikį žmogaus organizmui ir įsitikinti, kad net ir nedideli kasdienių įpročių pokyčiai gali turėti reikšmingos įtakos savijautai bei darbo kokybei.

Svarbi šių mokymų dalis buvo ir tarptautinis bendradarbiavimas bei dalijimasis gerąja patirtimi. Mokymų metu buvo užmegzti ryšiai su kolegomis iš įvairių šalių – Suomijos, Airijos, Islandijos, Vokietijos, taip pat su pedagogais iš kitų Lietuvos miestų. Toks bendravimas suteikė galimybę ne tik dalytis profesine patirtimi, bet ir geriau pažinti skirtingų šalių švietimo sistemas, mokymo praktiką bei požiūrį į mokytojų emocinę gerovę.

Be mokymų programos, mobilumo metu vyko ir kultūrinio pažinimo veiklos. Dalyvės lankė Prahos muziejus, susipažino su miesto istoriniu ir kultūriniu paveldu, ragavo nacionalinius čekų patiekalus. Ypatingų įspūdžių paliko plaukimas upe Prahoje saulėlydžio metu, ilgi pasivaikščiojimai garsiaisiais Prahos tiltais bei senamiesčio gatvelėmis. Ne mažiau įsimintinas buvo klasikinės muzikos koncertas Šv. Mikalojaus bažnyčioje Senamiesčio aikštėje, pripildęs erdvę vargonų muzikos ir soprano balso skambesio. Šios veiklos ne tik praturtino kultūrinę patirtį, bet ir leido geriau pažinti šalies tradicijas, gyvenimo būdą bei sustiprino bendrystės jausmą.

Dalyvavimas šiuose mokymuose buvo naudingas profesiniam tobulėjimui ir asmeninių kompetencijų stiprinimui. Įgytos žinios bei praktiniai metodai galės būti taikomi kasdienėje pedagoginėje veikloje, stiprinant emocinę sveikatą, gerinant darbo kokybę ir kuriant palankesnę emocinę aplinką mokiniams. Taip pat dalį išmoktų strategijų bus galima pritaikyti ugdant mokinių emocinį atsparumą, savireguliacijos įgūdžius ir sąmoningą rūpinimąsi savo gerove.

Ši Erasmus+ patirtis Prahoje buvo prasminga ir vertinga. Ji dar kartą priminė, kad mokytojo gerovė yra svarbi kokybiško ugdymo prielaida, o rūpinimasis savo emocine ir fizine sveikata – būtina sąlyga siekiant išlikti motyvuotam, kūrybiškam ir pasirengusiam padėti augti kitiems.

Nuo Vilniaus iki Sicilijos: patirtys, kurios įkvepia augti

Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijoje – tarptautinė Erasmus+ savaitė: mokinių mobilumas ir darbo stebėjimo vizitai iš Sicilijos bei Rumunijos

Gegužės 11–15 dienomis Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazija tapo tarptautinio Erasmus+ bendradarbiavimo centru – gimnazijoje viešėjo mokinių ir mokytojų grupės iš Italijos Sicilijos regiono mokyklos „I.C. Cassara-Guida“ (Partinikas, Palermas) bei Rumunijos mokyklos „Liceul Teoretic Traian Constanța“ (Konstanca). Vizito metu vyko ne tik mokinių grupių mobilumo veiklos, bet ir darbo stebėjimo (job shadowing) programa, kurioje dalyvavo Sicilijos mokyklos direktorius ir Rumunijos mokyklos direktoriaus pavaduotoja.

Šis tarptautinis susitikimas suteikė galimybę mokiniams ir pedagogams pažinti skirtingų Europos šalių švietimo sistemas, stiprinti tarpkultūrines kompetencijas, gilinti žinias apie Europos Sąjungos vertybes, tvarumą, emocinę gerovę bei šiuolaikines ugdymo metodikas.

Šiltas sutikimas ir pirmieji tarpkultūriniai ryšiai

Pirmąją veiklų dieną gimnazijoje svečiai buvo iškilmingai sutikti. Tarptautinės grupės dalyvavo susipažinimo ir komandos formavimo veiklose, kurios padėjo greitai užmegzti ryšius tarp Lietuvos, Italijos ir Rumunijos mokinių. Vėliau mokiniai pristatė savo šalis, miestus ir mokyklas, pasitelkdami įvairias skaitmenines priemones, vaizdo medžiagą ir kūrybinius pristatymus. Šios veiklos skatino viešojo kalbėjimo, skaitmeninio raštingumo bei tarpkultūrinio bendravimo įgūdžius.

Po pristatymų svečiai buvo supažindinti su gimnazijos erdvėmis, ugdymo aplinka ir mokyklos tradicijomis. Vėliau vyko emocinės gerovės dirbtuvės, kurių metu mokiniai mokėsi atpažinti emocijas, valdyti stresą, stiprinti psichologinį atsparumą ir ugdyti empatiją.

Dienos pabaigoje gimnazijos mokiniai svečiams surengė ekskursiją po Vilniaus senamiestį. Tarptautinės grupės susipažino su Lietuvos sostinės istorija, architektūra ir kultūriniu paveldu, o neformalioje aplinkoje vyko aktyvus kultūrinis dialogas tarp skirtingų šalių jaunimo.

Europos vertybės ir aktyvus pilietiškumas

Antrąją mobilumo dieną mokiniai dalyvavo interaktyviose lauko veiklose „Actionbound“, skirtose Europos Sąjungos pažinimui. Tarptautinės komandos sprendė užduotis apie ES istoriją, institucijas, vertybes ir valstybes nares. Naudodami skaitmenines technologijas mokiniai mokėsi bendradarbiauti, priimti sprendimus ir taikyti žinias praktinėse situacijose.

Vėliau vyko MEPA (Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės) projekto dalyvių organizuotos dirbtuvės apie Europos Sąjungos vertybes. Diskusijų metu buvo nagrinėjamos demokratijos, žmogaus teisių, lygybės, tolerancijos ir įtraukties temos. Mokiniai analizavo realias situacijas, diskutavo ir ieškojo būdų, kaip šias vertybes puoselėti savo bendruomenėse.

Lietuvos istorijos ir kultūros pažinimas

Svarbi Erasmus+ programos dalis buvo Lietuvos istorinio ir kultūrinio paveldo pažinimas. Tarptautinė grupė lankėsi Trakuose, kur susipažino su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, Trakų pilimi ir daugiakultūriu regiono paveldu. Mokiniai diskutavo apie istorinių vietų reikšmę nacionaliniam identitetui bei Europos kultūros paveldui.

Taip pat buvo organizuota edukacinė išvyka į Kauną. Mokiniai aplankė IX forto muziejų, kuriame gilino žinias apie Antrojo pasaulinio karo įvykius ir jų poveikį Europos istorijai. Vėliau apsilankyta mokslo ir inovacijų centre „Mokslo sala“, kur interaktyvios ekspozicijos skatino domėtis mokslu, technologijomis ir inovacijomis.

Kūrybiškumas, emocinė gerovė ir tvarumas

Programoje ypatingas dėmesys buvo skirtas mokinių emocinei sveikatai ir kūrybiškumui. Muzikos bei meno dirbtuvėse dalyviai tyrinėjo, kaip meninė veikla padeda atsipalaiduoti, mažinti stresą ir išreikšti emocijas. Kūrybinės veiklos skatino saviraišką, bendradarbiavimą ir tarpusavio supratimą.

Savaitės pabaigoje vyko dirbtuvės, skirtos Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslams (SDGs). Mokiniai diskutavo apie klimato kaitą, atsakingą vartojimą, socialinę lygybę ir kiekvieno žmogaus vaidmenį kuriant tvaresnę ateitį.

Mokymasis muziejuose ir netradicinėse erdvėse

Tarptautinės grupės taip pat dalyvavo edukacijose Energetikos ir technikos muziejuje bei Iliuzijų muziejuje. Šios veiklos leido praktiškai susipažinti su technologijų, inžinerijos ir fizikos principais, skatino kritinį mąstymą bei kūrybišką požiūrį į mokymąsi. Mokiniai galėjo eksperimentuoti, tyrinėti ir aptarti mokslo reiškinius neformalioje aplinkoje.

Darbo stebėjimo vizitas mokyklų vadovams

Kartu su mokinių mobilumu vyko ir Erasmus+ darbo stebėjimo vizitas, skirtas švietimo lyderiams. Sicilijos mokyklos „I.C. Cassara-Guida“ direktorius bei Rumunijos mokyklos atstovė turėjo galimybę išsamiai susipažinti su Lietuvos švietimo sistema, Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos valdymo modeliu bei administravimo principais.

Vizito metu svečiai dalyvavo susitikimuose su gimnazijos direktoriumi, stebėjo anglų kalbos pamokas, Erasmus+ veiklas ir MEPA projekto užsiėmimus. Ypatingas dėmesys buvo skirtas tarptautinių projektų vaidmeniui įgyvendinant mokyklos strateginius tikslus ir stiprinant ugdymo kokybę. Diskusijose buvo aptariami mokyklų valdymo modeliai, lyderystės principai bei tarptautinio bendradarbiavimo nauda mokyklų bendruomenėms.

Vadovai taip pat susipažino su Lietuvos švietimo sistema, lankė muziejus, dalyvavo dirbtuvėse apie dirbtinio intelekto taikymą švietime ir mokyklų valdyme. Pristatymo metu buvo aptartos tokios technologijos kaip „Power Automate“, „Power BI“ bei kiti skaitmeniniai sprendimai, galintys padėti efektyviau organizuoti mokyklos veiklą ir duomenų analizę.

Tarptautinė patirtis, kurianti Europos mokyklą

Savaitę vainikavo refleksijos sesija, programos įvertinimas ir pažymėjimų įteikimo ceremonija. Dalyviai dalijosi įspūdžiais, aptarė įgytas kompetencijas bei naujas idėjas, kurias planuoja įgyvendinti savo mokyklose. Vakaro metu vyko atsisveikinimo vakarienė, kurioje buvo pristatytos Lietuvos tradicijos ir nacionaliniai patiekalai.

Šis Erasmus+ mobilumas dar kartą patvirtino, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra svarbi šiuolaikinės mokyklos dalis. Bendros veiklos padėjo mokiniams ir mokytojams plėsti akiratį, ugdyti europinę tapatybę, stiprinti pilietiškumą ir kurti ilgalaikius ryšius tarp Lietuvos, Italijos ir Rumunijos mokyklų bendruomenių. Vizitas tapo puikiu pavyzdžiu, kaip Erasmus+ programa prisideda prie atviros, inovatyvios ir tarptautiškos mokyklos kūrimo.

I.C. Cassara-Guida mokyklos projektą finansuoja „Erasmus+“ 1 pagrindinio veiksmo programa (Nr. 2025-1-IT02-KA121-SCH-000331479). Liceul Teoretic Traian Constanța mokyklos projektą finansuoja „Erasmus+“ 1 pagrindinio veiksmo programa (Nr. 2025-1-RO01-KA121-SCH-000313967).

Projektą finansuoja „Erasmus+“ 1 pagrindinio veiksmo programa (Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000306357). Akreditacijos kodas: 2023-1-LT01-KA120-SCH-000169725.