Patvirtintos atnaujintos bendrosios programos, kurios mokyklose bus pradėtos diegti nuo 2023 mokslo metų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė savo įsakymu patvirtino 44 programas.

Iš viso atnaujintos 47 programos. Nuo šių mokslo metų pradžios jau įgyvendinamos Priešmokyklinio ugdymo, Lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius bei Tautinės mažumos (lenkų) gimtosios kalbos ir literatūros programos.

Siekiant ugdymo turinio nuoseklumo, Sveikatos ugdymo programa bus peržiūrėta pakartotinai, atsižvelgiant į sveikatos ugdymo sampratą ankstesnėse pakopose, ir patvirtinta vėliau.

Ugdymo turinį buvo nuspręsta atnaujinti dėl pokyčių švietime, atsižvelgta į naujausius mokslo pasiekimus, tarptautinių tyrimų ir nacionalinių pasiekimų patikrinimų rezultatus, tarptautinių organizacijų ekspertų rekomendacijas.

Teikdama pagalbą mokytojams taikyti atnaujintą ugdymo turinį pamokose, Nacionalinė švietimo agentūra parengė programų įgyvendinimo rekomendacijas, metodinę medžiagą, organizuoja pedagogams skirtus mokymus, konsultacijas su užsienio ekspertais.

„Svarbu pažymėti tai, kad pasilikome galimybę programas tobulinti, atsižvelgdami, kaip praktiškai mokytojams seksis diegti atnaujintas mokymo programas, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė. – Tuo pačiu noriu padėkoti atnaujintų programų rengėjams už jų darbą ir visai švietimo bendruomenei, aktyviai įsitraukusiai į ugdymo turinio  atnaujinimą, kartu siekiant geriausio rezultato“.

Bendrąsias programas, po ilgų, išsamių diskusijų, švietimo bendruomenės teiktų pasiūlymų parengė iš mokytojų praktikų bei mokslininkų sudarytos rengėjų grupės.

Atnaujintose bendrosiose programose laikomasi į kompetencijas orientuoto ugdymo krypties. Tai reiškia, jog  mokinio tikslas bus ne tik įgyti žinių, tačiau ir mokėti jas pritaikyti, turėti daugiau šiuolaikiniame pasaulyje reikalingų įgūdžių.  Siekiama ugdyti pažinimo, skaitmeninę, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, pilietinę, kultūrinę ir komunikavimo kompetencijas.

Mokymosi turinys atnaujinamose programose pateikiamas išskiriant privalomą dalyko turinį (apie 70 procentų) ir pasirenkamą turinį (apie 30 procentų), kurį pasirenka mokytojas atsižvelgdamas į mokinių galimybes ir derindamas su kitais mokytojais. Šios proporcijos dydis gali skirtis priklausomai nuo ugdymo pakopos, dalyko logikos, tikslų, mokymo tradicijos.

Atnaujintos programos nuo kitų mokslo metų bus pradėtos diegti 1, 3, 5, 7, 9 klasėse ir III gimnazijos, o likusiose klasėse – nuo 2024 m.

Atnaujintos patvirtintos programos paskelbtos Teisės aktų registre (TAR).

Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos (toliau – bendrosios programos) – nacionalinio lygmens ugdymo turinį reglamentuojantis teisės aktas, padedantis siekti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibrėžtų švietimo tikslų. Bendrosios programos parengtos atsižvelgiant į švietimo srities mokslinius tyrimus, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatus, asmens ir Lietuvos visuomenės poreikius dėl geopolitinių, ekonominių ir socialinių veiksnių, taip pat į galimybes įgyvendinti švietimo naujoves.

Bendrųjų programų paskirtis – sukurti ugdymo pamatą, sudarantį galimybes mokiniams siekti pradinio, pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo, ir apibrėžti mokymosi turinį, kuriuo remdamiesi mokytojai padeda mokiniams siekti mokymosi tikslų. Priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas padeda pamatus asmens ir valstybės savikūrai, asmeniui suteikia visaverčiam ir prasmingam gyvenimui reikalingas kompetencijas, padeda jam nuolat tobulinti savokognityvinius, fizinius, socialinius ir emocinius gebėjimus, atskleisti bei plėtoti gabumus, formuotis moralinių ir pilietinių vertybių sistemą, laisvo ir atsakingo asmens savimonę. Siekiama, kad priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas atitiktų visuomenės lūkesčius ir nacionaliniu lygmeniu užtikrintų visiems mokiniams lygias galimybes siekti išsilavinimo ir tapti išsilavinusiais bei įsipareigojusiais Lietuvos visuomenės nariais.