Rekomendacijos ir vertinimo metodai
Lietuvių kalbos ir literatūros vyr. mokytoja G. Bumbul
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė D. Grigaravičienė
Anglų kalbos mokytoja N. Polishchuk
,,Erasmus+“ projektas „Sėkmingas į(si)vertinimas – kelias į kiekvieno mokinio sėkmę“ (Nr. 2023-1-LT01-KA122-SCH-000113559) vyko Prancūzijoje, Europos mokytojų akademijoje (Europass Teacher Academy), įsikūrusioje Nicoje. Mokymų koordinatorė – Europos mokytojų akademijos lektorė Natalie Croome (dizaino ir pedagogikos mokytoja). Didžiausias dėmesys buvo skiriamas pažangos vertinimui, grįžtamajam ryšiui ir įsivertinimui.
Mokymų metu buvo aptariamos įvairios strategijos, padėsiančios sistemiškai stiprinti individualų mokinio pažangos vertinimą, tobulinti formuojamojo vertinimo taikymą pamokoje siekiant mokinių savivaldžio ir suasmeninto (personalizuoto) ugdymosi, atrasti prasmingų idėjų ir sprendimų, kaip tobulinti mokinių pasiekimų vertinimą ir ugdyti visos mokyklos kultūrą.
Vertinimas ir įsivertinimas švietime reiškia daugybę metodų ar priemonių, kurias pedagogai naudoja vertindami, matuodami ir dokumentuodami mokinių pasirengimą, mokymosi pažangą, įgūdžių įgijimą ar švietimo poreikius. Mokymų metu buvo diskutuojama, kad, nors terminai vertinimas ir įsivertinimas dažnai vartojami kaip sinonimai, iš tiesų jie skiriasi. Kalbėta, kad vertinimas yra dvejopo pobūdžio. Jis leidžia mokytojui rinkti informaciją, nustatyti, ką mokinys žino ar ko nežino, ir vadovauti planavimo etapui. Siekdamas patenkinti visų besimokančiųjų poreikius, mokytojas diferencijuoja mokymą, yra atsakingas už tai, kad mokinys laiku pateiktų teigiamą grįžtamąjį ryšį. Šis grįžtamasis ryšys turėtų konkrečiai apimti tai, ar mokinys pasiekė mokymosi tikslą, ką dar reikėtų patobulinti ir kaip šie tikslai būtų pasiekti.
Rekomenduojama mokinius įtraukti į mokymosi planavimą. Tai juos skatina imtis atsakomybės už savo mokymąsi, stiprėja jų motyvacija. Kiekvienas ugdymo proceso dalyvis realizuoja savo lūkesčius keldamas konkrečius mokymosi uždavinius ir siekdamas juos įgyvendinti. Mokytojo ir mokinio planuojamas ugdymo procesas neišvengiamai veda į sėkmę. Mokytojas šiame procese moderuoja diskusiją ir dėl savo turimos patirties ir dalyko žinių gali kurti tokią atmosferą, kai mokiniai patys priartėja prie savo mokymosi tikslų ir sėkmės kriterijų. Modeliuojant mokymosi procesą reikia laikytis trijų pagrindinių struktūrinių komponentų, t. y. turi būti apibrėžta: kas turės būti padaryta, kokiomis sąlygomis tai bus padaryta (kuo naudodamiesi ir kaip dirbdami), pagal kokius kriterijus bus įvertintas gautas rezultatas.
Vienas svarbesnių vertinimo žingsnių – numatyti, iš ko mokinys galės spręsti, kad mokymosi uždaviniai pasiekti, be to, kokie yra sėkmės kriterijai. Vertindamas savo mokymąsi, mokinys suvoks svarbią informaciją: kokį mokymosi lygmenį jau yra pasiekęs dabar, kokį norėtų pasiekti ir kaip tai padaryti. Rekomenduojama nuolat teikti / gauti grįžtamąjį atsaką, mokytojo reakciją, atsiliepimą ir jį fiksuoti (jis turi būti siejamas su konkrečiais besimokančiojo mokymosi tikslais ir turi reikšmės besimokančiojo sėkmei). Geriausia, kai mokytojai teikia grįžtamąjį ryšį mokiniams atliekant atskiras užduotis, kurios yra didesnio darbo/projekto dalis, kad mokiniai galėtų pasinaudoti mokytojų pasiūlymais, siekdami geriau įsisavinti turinį ir pagerinti savo rezultatus vykdant didesnį darbą/projektą. Grįžtamasis ryšys teikiamas po mokymosi ir paties mokymosi metu greitai reaguojant į situaciją, nes tik taip galima identifikuoti tas mokymosi sritis, kurias reikia koreguoti. Kasdienio mokymo pagrindas – gebėjimas tikrinti supratimą taip, kad mokytojai sužinotų, kaip padėti mokiniams. Žodinės kalbos puoselėjimas ir klausinėjimo metodų taikymas padeda atlikti tokį informuotą patikrinimą . Mokinių kalbėjimo kaip mokymosi mechanizmo naudojimo įrodymai yra įtikinami; klasėse, kuriose mokinių kalbėjimas yra dažnesnis ir intensyvesnis, daugiau mokinių pasiekia geresnių akademinių rezultatų. Kai teikiame grįžtamąjį ryšį savo mokiniams arba kai bendradarbiai ar administratoriai teikia grįžtamąjį ryšį mums, daugiausia dėmesio skiriame praeičiai. ,,Žmonės negali kontroliuoti to, ko negali pakeisti, o mes negalime pakeisti praeities”, – sako Hirschas. ,,Ir taip atsitinka, kad į tai sutelkiame dėmesį daugumoje atsiliepimų, kuriuos pateikiame arba gauname.” Į praeitį nukreiptas grįžtamasis ryšys dažnai neduoda gerų rezultatų. Veiksmingas grįžtamasis ryšys pradedamas nuo to, kas yra, ir padeda jį papildyti, išplečiant galimybes, o ne tik nurodant problemas. Taigi, užuot laukę, kol bus atlikta užduotis, ir nurodę visus būdus, kaip mokinys gali patobulėti, turime duoti jam konkrečių pastabų darbo metu, ir tik po vieną dalyką, kad mokiniai galėtų iš karto jas apdoroti ir imtis veiksmų.
Nuolatinis grįžtamasis ryšys mokiniui yra kaip pažangos katalizatorius, kuris leidžia sėkmingai iš vieno lygmens pereiti į kitą. Jis gali būti teikiamas žodžiu ir raštu (komentarų, ženklų, atsiliepimų ir kitomis formomis), juos teikia tiek mokytojas, tiek pats mokinys.
7 veiksmingo grįžtamojo ryšio raktai
| Savybės | Rezultatas
|
| 1.Susietas su tikslu | Mokinys žino, ar jis eina tikslo link, ar jam reikia keisti kryptį. |
| 2.Apčiuopiamas ir skaidrus | Mokinys gali tiksliai suprasti, kaip jūsų grįžtamasis ryšys susijęs su užduotimi. |
| 3.Įgyvendinamas | Mokinys konkrečiai žino, kokių veiksmų turi imtis, kad pasiektų savo tikslą. |
| 4.Patogus naudoti | Mokinys randa grįžtamąjį ryšį, atitinkantį jo kognityvinį lygį. |
| 5. Savalaikis | Mokinys gauna grįžtamąjį ryšį, kol bandymas ir poveikis dar švieži jo atmintyje. |
| 6.Nuolatinis | Mokinyss turi daugybę galimybių mokytis ir tobulėti siekdamas galutinio tikslo. |
| 7.Nuoseklus | Mokinys gali koreguoti savo veiklą remdamasis stabilia, tikslia ir patikima grįžtamąja informacija |
Vertinimo metodai
Siekiant ugdymo sistemą pritaikyti kiekvieno mokinio poreikiams, būtina ne tik pasiūlyti ugdymo formų ir metodų įvairovę, bet ir užtikrinti, kad mokinių pasiekimai būtų vertinami įvairiais būdais ir formomis. Dažniausiai mokytojai atskiria ugdymą ir vertinimą ir, nors ugdymui yra pasiūloma įvairesnių užduočių, vertinimo užduotims dažniausiai naudojami „pieštuko ir popieriaus tipo“ testai, apklausos ir kontroliniai. Akademinėje aplinkoje vertinimas gali apimti mokymosi stebėjimo procesą; informacijos apie mokinio ar savo mokymąsi aprašymą, rinkimą, registravimą, vertinimą ir interpretavimą Jis gali vykti stebėjimų, pokalbių, testų, testų, projektų ar bet kuriuo kitu informacijos rinkimo metodu. Pradinėje mokykloje stebėjimai dažnai naudojami mokiniams vertinti. Mokytojai gali naudoti kontrolinį sąrašą, kad pažymėtų gebėjimų ar pasirengimo sritis, taip pat gali pasirinkti naudoti varneles ar kitas nuoseklias fiksavimo priemones.
Dar viena vertinimo forma pradinėse klasėse – nepatvirtinti įrašai. Juos sudaro pasakojimai, kuriuose mokytojas pažymi elgesį ar gebėjimus. Mokytojui naudinga nurodyti datą, dieną ir laiką. Toks įrašų vedimas gali padėti nustatyti išryškėjančius dėsningumus. Ar mokinys tam tikru elgesiu ar reakcija į mokymosi veiklą pasižymi dėl to, kad yra pietų metas, rytas ar pavakarys? Kėdės, natūralus ir dirbtinis apšvietimas, triukšmas ir temperatūra – visa tai turi įtakos mokinio savijautai ir sąveikai aplinkoje ir gali turėti įtakos kognityviniam elgesiui.
Interviu gali būti naudojamas kaip vertinimo priemonė pradiniame ir viduriniame lygmenyje. Kaip ir bet kuriai kitai gerai suplanuotai vertinimo priemonei, pokalbiams reikia kruopštaus klausimų planavimo ir rengimo, teigiamo santykio su mokiniu ir aplinkos, kurioje nebūtų trikdžių, išorinio triukšmo ir laiko apribojimų. Pokalbiai gali būti įrašinėjami arba neįrašinėjami, o vertinimui gali būti naudojamos vertinimo rubrikos.
Testai yra dar viena vertinimo priemonė. Jie gali būti esė, trumpo atsakymo, užpildymo, atitikmenų arba tiesos ar melo formato. Kaip ir visi kiti metodai, jie turi būti pagrįsti ir patikimi. Kruopščiai apgalvoti testo klausimai turi būti susieti su mokymosi standartais, taip pat turi būti nustatyta aiški ir teisinga vertinimo priemonė.
Paprastai vertinimas laikomas rezultatu, t. y. užduoties pabaigoje skiriama raidė ar taškas, tačiau vertinimas gali ir turi būti atliekamas mokymo ir mokymosi proceso pradžioje, pabaigoje ir jo metu.
Rekomenduojama mokytojus, vertinančius mokinių pasiekimus, sudaryti mokiniams galimybes atlikti įvairias užduotis:
■ Žodžiu ir raštu
■ Individualias ir grupines
■ Uždaras ir grupines
■ Praktines ir teorines ir t. t.
Užduočių įvairovė yra būtina, nes taip sudaroma galimybė visiems mokiniams atsiskleisti ir parodyti, ką jie išmoko ir suprato. Svarbu ir tai, kad joks vienkartinis pasiekimų vertinimas (ir nesvarbu, kokia jo forma) negali visapusiškai atspindėti nei pasiekimų lygio, nei individualios pažangos, todėl kiekvienam mokiniui turi būti sudaroma daugiau ir įvairesnių galimybių atskleisti savo potencialą.
Svarbu mokinius skatinti užduoti jų tikslo siekiui reikšmingus klausimus, įdomius, kreipiančius gilintis į esmę, ir tai padaryti nėra lengva. Pateikiame kelis pavyzdžius, kaip paskatinti mokinius klausti:
Metodas „Mokausi klausti“
■ Pateikite mokiniams intriguojančią žinią (tai gali būti provokuojantis tekstas, problemos pristatymas, aktualijos ir t. t.), skirkite laiko apmąstyti.
■ Pasiūlykite mokiniams pateikta tema sugalvoti kuo daugiau klausimų.
■ Užrašykite kiekvieną pateiktą klausimą tiksliai taip, kaip pateikė mokinys.
■ Pasiūlykite mokiniams visus pateiktus klausimus suskirstyti į dvi grupes: tuos, į kuriuos galima atsakyti tik taip arba ne ir tuos, kurie reikalingi išsamesnio atsakymo, t. y. ilgiau kalbėti.
■ Padiskutuokite su mokiniais apie tai, kurie klausimai jiems atrodo vertingesni – uždarieji ar atvirieji? Paprašykite savo atsakymą pagrįsti.
■ Pasiūlykite mokiniams patobulinti savo klausimus, t. y. uždaro tipo klausimus pakeisti atviraisiais klausimais. Užrašykite juos.
■ Iš viso patobulintų klausimų sąrašo pasiūlykite kiekvienam individualiai išsirinkti po 3 pačius vertingiausius ir 3 mažiausiai vertingus klausimus.
■ Pasiūlykite pagrįsti savo pasirinkimą: greta pasirinkto klausimo užrašyti argumentus, kodėl būtent juos pasirinko.
Šį metodą pradžioje gali atlikti visi mokiniai kartu, o paskui tai gali daryti ir poromis vertindami vienas kito užduotus klausimus. Tai suteiks mokiniams klausinėjimo patirties, skatins juos užduoti daugiau atvirųjų klausimų, nesitenkinti trumpais, nelabai reikšmingais klausimais. Su mokiniais reikia kalbėti ir apie tai, kad būtina tinkamai pateikti klausimus: nežeminti kitų, nepažeisti privatumo, klausti laiku ir vietoje ir pan.).
Metodas „Spalvotos juostelės“
Galima taikyti dar vieną metodą, kai mokiniai, turėdami įvairių spalvų (pvz., geltonos, žalios, raudonos) juosteles, naudoja jas pagal susitarimą: žalia spalva – kai viskas pamokoje aišku, tempas tinkamas ir pan.; geltona – signalas, kad pamoka vyksta per greitai; raudona – noras sustabdyti pamoką siekiant užduoti klausimą. Atsakingumas grindžiamas tuo, kad kai tik vienas mokinys rodo raudoną juostelę, mokytojas pasirinktinai pasiūlo mokiniui iš tų, kurie rodo žaliąsias juosteles, atsakyti į klausimą, kurį pateikia raudoną juostelę parodęs mokinys.
Grįžtamasis ryšys – ne tik raštu ar žodžiu perteikiama informacija apie tai, kaip mokiniui sekasi, bet ir neverbalinis atsakas, reakcija, reiškiama šypsena, pritariančiu žvilgsniu ir pan. Svarbu, kad grįžtamasis ryšys (atsakas, reakcija, atsiliepimas) būtų palaikantis, skatinantis pasitikėti savo jėgomis, skatinantis siekti daugiau ir kad motyvuotų mokytis.
Grįžtamojo ryšio technikos:
■ Mini apžvalga. Baigiantis pamokai mokiniai ant lapelio atsako į klausimus:
kokia buvo pamokos esmė; kas joje buvo svarbiausia; kurį dalyką buvo
sunkiausia suprasti.
■ Esminių sąvokų išsiaiškinimas. Mokiniai savais žodžiais paaiškina
esmines sąvokas (raštu, žodžiu).
■ Reziumė vienu sakiniu. Vienu sakiniu apibūdina pamokos esmę.
■ Pasiūlymai praktikai. Pateikia pavyzdžių, kaip pamokoje įgytos žinios,
gebėjimai gali būti taikomi gyvenime.
■ Papildomas laikas. Vertindamas mokinių darbus, mokytojas žymi klaidas savo užrašuose, bet mokiniams pateikia tik aprašomojo tipo komentarus, kaip galima patobulinti darbą. Mokiniams skiriama laiko pamokoje perskaityti komentarus ir pasitikslinti, jeigu kas nors neaišku, ir skiriama savaitė pataisius darbą vėl jį pateikti mokytojui galutiniam vertinimui.
■ Aukščiausias įvertinimas. Mokytojas galutiniam vertinimui priima mokinio darbą tik tada, kai jis yra nepriekaištingos kokybės. Mokytojas vadovaujasi taisykle vertinti darbus tik pačiais aukščiausiais balais, taigi mokinys turi galimybę taisyti darbą tiek kartų, kol jo darbas bus vertinamas aukščiausiu balu.
Rekomendacijos ir vertinimo metodai
Fizikos vyr. mokytoja A. Tretjakova
Matematikos ir IT mokytoja N. Maklakova
Fizinio ugdymo mokytoja N. Nakvose
Dalyvaudami „Erasmus+“ projekto „Sėkmingas į(si)vertinimas – kelias į kiekvieno mokinio sėkmę“ (Nr. 2023-1-LT01-KA122-SCH-000113559) mokymuose, kurių pagrindinė tema buvo formuojamasis vertinimas, priėjome prie išvados, jog formuojamasis vertinimas geriausiai padeda kurti palankią mokymosi aplinką, kurioje mokiniai gali sėkmingai tobulėti.
Mokiniams grįžtamasis vertinimo ryšys padeda geriau suprasti savo stiprybes ir silpnybes, skatina tobulėti. Mokiniai jaučia mažesnį stresą, nes susiduria su nuolatiniu, mažesnio masto vertinimu. O mokytojams toks vertinimo būdas leidžia stebėti mokinių mokymąsi, jų įsitraukimą ir pastangas, leidžia laiku reaguoti ir suteikti pagalbą.
- Ugdymo metodai ir mokymosi efektyvumo įvertinimo modelis.
Formuojamasis vertinimas dažnai yra neformalus vertinimas, kuris skatina mokytojus į mokymo proceso organizavimą pažvelgti kitu kampu, išbandyti naujus metodus. Pavyzdžiui:
1.1 Į studentą orientuotas mokymasis
Keičiant tradicinį į mokytoją orientuotą mokymą, kai mokytojas yra pagrindinis žinių šaltinis, į studentą orientuotas mokymasis skatina mokinius aktyviau dalyvauti mokymosi procese. Mokytojas veikia kaip pagalbininkas arba vadovas, padedantis mokiniams jų individualiose mokymosi kelionėse.
1.2. Projekto metodas
Projekto metodas – tai mokymasis, suteikiantis galimybę mokytis planuoti mokymosi laiką, dirbti su įvairiais informacijos šaltiniais, pritaikyti žinias praktikoje, dirbti ir grupėje, ir savarankiškai. Projektai tenkina mokinių smalsumą, nes dažniausiai susiję su tyrimais ar kūrybine raiška. Būtini žingsniai: nustatyti mokymosi tikslus, suplanuoti konkrečias mokymosi veiklas, tiksliai aprašyti ir paaiškinti mokiniams kiekvieną projekto plano žingsnį, aptarti atsiskaitymo tvarkaraštį ir vertinimo sistemą.
1.3. „Mokymosi piramidė“
Į studentą orientuoto mokymo ir projekto metodo efektyvumą patvirtina ir tyrimais grįstas mokymosi efektyvumo įvertinimo modelis „Mokymosi piramidė“: labiausiai asmens kompetenciją kelia kitų mokymas (90 proc.), praktinių užduočių atlikimas (75 proc.), darbas diskusijų grupėse (50 proc.) ir tik po to pristatymų žiūrėjimas (30 proc.), vaizdo ir garso medžiagos klausymas (20 proc.), medžiagos skaitymas (10 proc.), klasikinės pamokos (5 proc.).
- Konstruktyvaus grįžtamojo ryšio metodas
Konstruktyvus grįžtamasis ryšys yra svarbus mokymo ir mokymosi procesų elementas. Tinkamai suteiktas grįžtamasis ryšys gali reikšmingai paveikti mokinio motyvaciją ir tobulėjimą. Grįžtamojo ryšio metodas yra efektyviausias iš visų kitų metodų. Šis metodas susideda iš::
- teigiamo atsiliepimo (šiame etape mokytojas pateikia teigiamus komentarus apie mokinio darbą, pabrėždamas stipriąsias puses ir sėkmingus aspektus; teigiamas atsiliepimas skatina mokinio pasitikėjimą savimi ir motyvaciją toliau stengtis);
- konstruktyvios kritikos (antrajame etape mokytojas pateikia konstruktyvią kritiką, nurodo sritis, kurias būtų galima tobulinti; kritika turi būti konkreti ir aiški);
- pagalbos plano pasiūlymo (paskutiniame etape mokytojas pasiūlo pagalbą ir nurodo veiksmus, kurių mokinys gali imtis, kad patobulintų savo darbą; tai suteikia mokiniui aiškų veiksmų planą ir parodo, kad mokytojas yra pasirengęs padėti).
- Greitieji formuojamojo vertinimo metodai.
Skirtingi formuojamojo vertinimo metodai yra naudingi siekiant nuolatinio ir efektyvaus mokinių pažangos stebėjimo bei įvertinimo. Šie metodai leidžia mokytojams greitai ir efektyviai gauti informaciją apie mokinių sugebėjimus, pažangą ir poreikius. Keletas iš jų:
3.1. „Kas buvo labiausiai…?“ metodas. Ši frazė paprastai naudojama norint sužinoti apie labiausiai išsiskiriančius kokio nors dalyko aspektus. Pavyzdžiui: Kuri projekto dalis pareikalavo didžiausių pastangų? Kuris kelionės momentas buvo įsimintiniausias? Kurios skaitytos knygos labiausiai įkvėpė? Kuris eksperimento rezultataslabiausiai nustebino? Kuri renginio dalis buvo maloniausia? Šis klausimo formatas skatina mokinį apmąstyti savo patirtis ir išskirti svarbiausius aspektus, susijusius su aptariamu dalyku.
3.2. „Sutinku ir nesutinku” metodas. Mokytojas pateikia mokiniams teiginį. Klasė padalijama į dvi grupes. Pusė daugiau ar mažiau sutinka su teiginiu, o kita pusė daugiau ar mažiau nesutinka. Sutinkančios grupės nariai aptaria tik tai, kodėl jie sutinka su teiginiu, o nesutinkančios grupės nariai aptaria tik tai, kodėl jie nesutinka. Po to abi grupės padalijamos perpus ir jungiamos prie pogrupio, kuri mano priešingai . Mokiniai diskutuoja. Mokytojas stebi ir klauso, vėliau reziumuoja. Šis metodas ne tik parodo mokinių supratimą ir gebėjimą reikšti argumentus, bet ir skatina mokytis bendradarbiaujant, kritiškai mąstyti.
3.2. 3-2-1 refleksijos metodas. Šitas metodas yra struktūruotas būdas, kaip mokiniai gali apmąstyti ir išreikšti savo mintis apie tai, ką jie išmoko. Mokiniai turi užrašytu tris svarbius dalykus arba idėjas, kurias jie išmoko per pamoką, veiklą ar renginį, 2 dalykus, kurie jiems pasirodė įdomūs ir viena klausimą, kuris kilo pamokos metu. Šis metodas yra paprastas, tačiau skatina mokinių refleksiją ir ugdo kritinio mąstymo įgūdžius.
- IKT įrankiai
Siūlome keletą naudingų resursų, kurie padeda mokytojams sėkmingai įtraukti vaikus į mokymosi procesą ir laiku pateikti grįžtamąjį ryšį.
4.1. https://www.goosechase.com/
„Goosechase“ yra skaitmeninis įrankis ir programėlė, leidžiantis pedagogams kurti žaidimus – medžiokles. Šiose medžioklėse gali būti žodžių žaidimų, vaizdų, tyrimų, matematikos uždavinių, kuriuos galima atlikti tiek komandoje, tiek individualiai. Naudodami „Goosechase“ mokiniai gali fotografuoti ar filmuoti medžioklės daiktus, spręsti mįsles ir žodžių galvosūkius bei pažymėti save GPS vietoje, pavyzdžiui, prie istorinio paminklo. Mokiniai gali tiesiogiai matyti lyderių lentelę, kuri skatina draugišką mokinių konkurenciją. „Goosechase“ skatina mokinių komandos formavimą ir bendradarbiavimą, taip pat aktyvų ir įtraukųjį mokymąsi.
„Blooket“ yra skaitmeninis įrankis ir programėlė, leidžianti mokytojams kurti lavinamuosius žaidimus ir žaisti su savo mokiniais. Platforma siūlo įvairias viktorinas, žodžių žaidimus, kuriuos galima pritaikyti skirtingiems mokymosi tikslams. Norėdami pradėti naudotis „Blooket“, mokytojai turi susikurti paskyrą ir pritaikyti mokiniams žaidimo turinį pagal mokymo programą. Kai žaidimas bus pritaikytas, mokiniai gali prisijungti naudodami unikalų mokytojo pateiktą žaidimo kodą. Žaisdami mokiniai pelno taškus teisingai atsakydami į klausimus ir atlikdami užduotis. Mokytojai gali stebėti mokinių pažangą realiuoju laiku ir vertinti.
4.3. https://breakyourownnews.com/
Svetainė „Break Your Own News“ leidžia naudotojams kurti netikras naujienų antraštes ir vaizdus, imituojančius naujienų kanalų stilių. Mokykloje tokį įrankį galima naudoti lavinant mokinių kritinį mąstymą. Mokiniai gali išmokti kritiškai analizuoti informaciją ir tikrinti šaltinius, atskirti patikimas naujienas nuo išgalvotų. kad netaptų netikrų naujienų aukomis. Mokiniai gali kurti savo naujienų antraštes ir straipsnius tam tikra tema. Tai tinka lietuvių kalbos, istorijos ar pilietiškumo pamokoms.
Mokytojai gali suteikti grįžtamąjį ryšį mokiniams apie jų sukurtas netikras naujienas. Pavyzdžiui, analizuoti antraščių tikslumą, kūrybingumą ir suprantamumą. Mokytojai gali rašyti pastabas ir pasiūlymus tiesiog ant mokinių darbų apie tai, kas buvo padaryta gerai ir ką būtų galima patobulinti.
4.4. https://imgflip.com/
Svetainė „Imgflip“ yra internetinė platforma, leidžianti naudotojams kurti ir dalintis įvairiais vaizdo kūriniais, memais, GIF’ais ir antraštėmis. Vartotojai gali naudotis įvairiais įrankiais ir šablonais, kad greitai ir lengvai sukurtų linksmą ir įtraukiantį turinį. Mokiniai gali kurti memus ar GIF’us, kurie atspindi mokomąją medžiagą, pavyzdžiui, istorijos įvykius, literatūros veikėjus ar mokslinius procesus. Tai padeda geriau įsiminti informaciją ir skatina kūrybiškumą.
Mokiniai gali dirbti grupėse. Tai skatina bendradarbiavimą ir komandinį darbą. Mokiniai gali vertinti vieni kitų memus ir GIF’us, teikdami pastabas ir pasiūlymus. Mokytojai gali nustatyti konkrečius klausimus, į kuriuos mokiniai turėtų atsakyti, pvz., kas patiko, ką būtų galima patobulinti ir t.t. Galima kūrybos procesą suskirstyti į kelis etapus, kiekviename etape teikiant grįžtamąjį ryšį. Pavyzdžiui, pirmiausia mokiniai gali sukurti idėją, tada eskizuoti ir sukurti galutinį produktą.
Naudodami „Imgflip“ mokytojai gali padaryti mokymosi procesą įdomesnį, interaktyvesnį ir kūrybiškesnį, skatinti aktyvesnį mokinių dalyvavimą ir kūrybiškumą.
„Sėkmė – tai sugebėjimas judėti nuo vienos nesėkmės prie kitos, neprarandant entuziazmo” (Winston Churchill). Formuojamasis vertinimas skatina mokytojus pripažinti mokinių pastangas ir pažangą, nepaisant nesėkmių ar iššūkių, su kuriais jie gali susidurti, o mokiniams padeda išlaikyti entuziazmą, siekiant ilgalaikių tikslų.
Projektą finansuoja „Erasmus+“ 1 pagrindinio veiksmo programa (Nr. 2023-1-LT01-KA122-SCH-000113559).
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autorių ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.
