Mokymai „Sėkmingos specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo strategijos kiekvienoje klasėje” (“Successful Strategies for Teaching Students with Special Needs in Every Classroom“) Florencijoje, Italijoje.
Vasario 27–kovo 4 dienomis Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos matematikos mokytoja Natalija Maklakova, dailės mokytoja Anastasija Kodzisova ir fizikos mokytoja Anastasija Tretjakova dalyvavo ,,Erasmus+“ projekto „Kelionė įtraukiojo ugdymo link” (Nr. 2022-1-LT01-KA122-SCH-000075033) kursuose „Sėkmingos specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo strategijos kiekvienoje klasėje” (“Successful Strategies for Teaching Students with Special Needs in Every Classroom“) Florencijoje, Italijoje.
Kursų metu bendradarbiavome su Estijos Kose–Uuemõisa darželio–mokyklos ir Ispanijos IES Albuhairamokyklos atstovais. Pirmą darbo dieną pristatėme savo mokyklas, jose vykdomas veiklas, sėkmingus darbo metodus. Visą savaitę aktyviai diskutavome, dalinomės patirtimi, ieškojome bendrų sprendimų.
Mokymų lektorė Lise–Lott Grimm – fizinio ugdymo, biologijos, matematikos, anglų kalbos ir švedų kalbos kaip užsienio kalbos mokytoja. Kursų metu ji dalinosi asmenine darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais patirtimi. Dirbdami individualiai ir grupėse susipažinome su veiksmingomis nusiraminimo strategijomis, mokinių motyvaciją gerinančiais mokymo metodais. Buvo aptarti pagrindiniai aspektai: kaip atpažinti specialiuosius poreikius ir laiku suteikti pagalbą mokiniui, su kokiais mokymosi barjerais tenka susidurti ir kaip juos efektyviai įveikti, kaip siekti geresnės vaikų emocinės savijautos bei mažinti netinkamo elgesio apraiškas.
Turėjome galimybę iš pirmų lūpų išgirsti, ką reiškia turėti autizmo spektro sutrikimų. Daug naudingų patarimų gavome, kaip tobulinti ugdymo metodus ir efektyviai teikti pagalbą dirbant su vaikais, turinčiais aktyvumo ir dėmesio, koordinavimo, skaičiavimo sunkumų.
Mokymų savaitę baigėme dalyvaudami renginyje „Stand–up komedija kaip įtraukianti edukacinė priemonė”, kuriame teatro mokytoja, aktorė, stand–up komikė Chiara Becchimanzi supažindino su balso ir kūno valdymo, improvizacijos bei stand–up komedijos technikomis, kad pamokos būtų interaktyvesnės ir efektyvesnės.
Dalyvavimas projekte tai ne tik mokymasis, bet ir kitos šalies istorijos ir kultūros pažinimas. Florencija vienas seniausių ir gražiausių miestų Italijoje. Mes apsilankėme Uffizi galerijoje, kurioje susipažinome su Renesanso šedevrų kolekcija, pamatėme Mikelandželo Dovydo skulptūrą, aplankėme mokslinių atradimų Galileo muziejų, įkopėme į Brunelleschi kupolą ir pasigrožėjome panoraminiais Florencijos vaizdais.
„Mokymai, vesti praktikuojančio pedagogo, visuomet motyvuoja ir nuteikia bandyti, ieškoti naujų būdų pravesti visiems mokiniams naudingą ir įdomią pamoką. Kursuose atradau naujų metodikų, bendravau su mokytojais, kurie jas jau sėkmingai taiko ir yra paveikios. Kaip dailės mokytoja ypatingai vertinu galimybę pamatyti Florenciją, miestą– muziejų, pasigrožėti garsių skulptorių ir tapytojų darbais“, – teigė dailės mokytoja Anastasija.
„Programa buvo labai intensyvi, gavau daug patarimų ir rekomendacijų. Įgytos žinios buvo glaudžiai susijusios su jų praktiniu pritaikymu, todėl greitai įsisavinamos. Todėl po mokymų vienoje iš pirmų pamokų pradėjau taikyti naujas metodikas, bandyti aktyviuosius ugdymo metodus. Džiugu, kad spėjome aplankyti žymius Florencijos muziejus. Per fizikos pamokas dabar demonstruoju Galileo muziejuje padarytas nuotraukas, dalinuosi įspūdžais. Tai buvo pirmoji dalyvavimo tarptautiniame projekte patirtis, jaučiuosi labai motyvuota”, – kalbėjo fizikos mokytoja Anastasija.
„Be įdomių ir naudingų mokymo metodų, kuriuos aš būtinai išbandysiu per matematikos pamokas, man labai patiko lektorės Lise–Lott Grimm dėmesys ir akcentuota svarba geriems santykiams tarp mokytojo ir mokinio ir tarp mokinių klasėje. Šypsena, bendravimas ir smulkūs dalykai daro stebuklus. Aš, kaip klasės auklėtoja, nekantrauju išbandyti kelis metodus, kelis žaidimus, kurie padėtų vaikams geriau pažinti vienas kitą ir įsitraukti net tiems vaikams, kurie jaučia sunkumus bendraudami“, – pasakojo matematikos ir IT mokytoja Natalija Maklakova.
Mokymai „Mes visi esame ypatingi: mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įtrauktis bei palaikymas klasėje ir už jos ribų” (“We are all special: inclusion and support for students with special needs in and out of the classroom.“) Helsinkyje, Suomijoje
Kovo 6–10 dienomis Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Justyna Sadovska, etikos mokytoja Ekaterina Ushakova ir anglų kalbos mokytoja Galina Kuzborskaja dalyvavo ,,Erasmus+“ projekto „Kelionė įtraukiojo ugdymo link” (Nr. 2022-1-LT01-KA122-SCH-000075033) mokymuose „Mes visi esame ypatingi: mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įtrauktis bei palaikymas klasėje ir už jos ribų” (“We are all special: inclusion and support for students with special needs in and out of the classroom.“) Helsinkyje, Suomijoje.
Mokymai prasidėjo nuo dalyvių susipažinimo. Mokytojai ir spec. pedagogai iš Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Kipro ir Lietuvos pristatė savo mokyklas ir darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais ypatumus. Didžiausiu pirmosios dienos atradimu tapo tai, jog įvairių šalių pedagogai susiduria su panašiais iššūkiais ir atvyko turėdami tuos pačius tikslus bei klausimus.
Visą savaitę, dalyviai studijavo teorinę medžiagą apie įtraukųjį ugdymą ir dirbdami grupėse ir poromis taikė žinias atlikdami praktines užduotis, dalindamiesi asmenine patirtimi, aptardami galimus metodų, veiklų pritaikymo sunkumus klasėje, mokykloje bei bandydami rasti bendrą sprendimą.
Mokymų lektorė Mia Tortilla – suomių kalbos mokytoja ir interaktyvaus mokymo(si) ekspertė, sukūrė atvirą kiekvieno dalyvio saviraiškai aplinką, kurioje visi rado savo vietą ir galėjo be įtampos tobulinti žinias. Pedagogai turėjo galimybę pajusti, ką reiškia, kai yra atsižvelgiama į kiekvieno kalbinius, fizinius, kultūrinius ypatumus ir poreikius ir kokią tai daro įtaką mokymo(si) procesui. Supažindindama su Suomijos švietimo sistema lektorė detaliai paaiškino kiekvieną įtraukiojo ugdymo aspektą: kas yra laikoma specialiaisiais poreikiais Suomijos mokyklose, kaip dirbama su skirtingų spec. poreikių turinčiais vaikais vienoje klasėje, kaip įtraukti visus vaikus į mokymosi procesą, kokius metodus, įrankius naudoti tinkamos aplinkos kūrimui ir kodėl svarbu garsiai kalbėti apie mokytojo poreikius darbo aplinkoje. Kasdien Mia siūlydavo naujas užduotis, kurios mokymų dalyviams padėjo atrasti įtraukties metodo pritaikymo galimybes: darbas su savo stiprybių pažinimo kortelėmis, galios pozos kūrimas savijautai gerinti, žaidimas su Lego kaladėlėmis kaip galima pamokos dalis, viktorina, apibendrinanti žinias apie suomišką kultūrą, įtraukusis tyrinėjimo žaidimas už klasės ribų (Helsinkio gatvėse).
Edukacijos ir ekskursijos tapo susipažinimo ir tuo pačiu praktine įtraukiojo ugdymo dalimi. Pamatyti ne tik lankytini miesto objektai: Katedra, Tempeliaukio bažnyčia, Seurasaari sala, bet ir Oodi biblioteka, kuri pasiekiama visiems žmonėms, nepaisant jų amžiaus, lyties, socialinio statuso, išsilavinimo ir fizinių galimybių. Ši biblioteka tapo puikiu pavyzdžiu, kaip įtrauktis tampa visuomenės gyvenimo, o ne santykio su atskiromis žmonių grupėmis dalimi. Aplankyta ir dailės muziejaus „HAM“ paroda, pavadinta „Aš ne tai, ką matai“ (I am not what you see“). Joje taip pat akcentuojama žmonių skirtybės (vidinės ir išorinės) idėja.
Įtraukiojo ugdymo teorija, taip detaliai išaiškinta mokymuose, iš tikrųjų atsispindi ir Helsinkio visuomenės gyvenime, tad Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos mokytojos vos per savaitę pasijuto miesto gyvenimo dalimi.
„Intensyvaus kurso eigoje man mintyse lyg susidėliojo mozaikos detalės – įtrauktis tapo natūraliu darbo aplinkos ir gyvenimo reiškiniu. Mokymuose išbandžiusi praktiškai naujus mokymo(si) metodus, man tapo juos lengviau taikyti pamokose, pamačiau galimybes, kurių anksčiau neišnaudodavau. Su mokiniais pradėjome dažniau dirbti už klasės ribų ir įtraukėme visą mokyklos teritoriją į mokymosi proceso lauką, atrasdami kiekvienam mokiniui tinkančią pasaulio pažinimo formą“ – pasakojo etikos mokytoja Jekaterina.
„Džiaugiuosi suteikta galimybe detaliau pažinti Suomių švietimo sistemą ir su kolegomis iš Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Kipro aptarti kasdienius iššūkius, su kuriais susiduria. Gautas teorinis ir praktinis pagrindas padarė įtaką mano kaip mokytojos mąstysenai ir pamokų įvairovei. Nemažai pristatytų įtrauktį skatinančių metodų atradau kaip itin naudingus ir galimus pritaikyti savo pamokose bei už klasės ribų. Tikiu, kad nedideli pokyčiai ugdymo(si) turinyje ir lankstumas padeda ne tik išeiti iš komforto zonos, bet ir daro didelę įtaką mokymo(si) kokybei bei socialiniai pažangai“ – teigė anglų kalbos mokytoja Galina.
„Mes visi esame ypatingi – tokiais žodžiais prasidėjo kelias Suomijos švietimo sistemos pažinimo link. Per asmeninę patirtį ir bandymus atradome skirtybes kaip stipriąsias visuomenės puses, išmokome naujai pažvelgti į mokinius ir jų poreikius, atradome naujų mokymo(si) metodų ir aplinkos kūrimo būdų, taip pat pažvelgėme į Helsinkį iš kultūrinės perspektyvos. Gavau neįkainojamos patirties, kurią pritaikiau jau pirmą dieną po grįžimo lietuvių kalbos pamokose. Mažais žingsneliais daromus pokyčius teigiamai įvertino ir patys mokiniai“ – pasakojo lietuvių kalbos mokytoja Justyna.
Mokymai „Įvairovės palaikymas klasėje naudojant tarpkultūrinį švietimą“ (“Supporting Diversity with Intercultural Education in the Classroom“) Splite, Kroatijoje
Šių metų kovo 4 dieną Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė Lilija Schoenbeck bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos metodininkės Inga Kulienė ir Jūratė Skrickienė išvyko į tarptautinio ,,Erasmus+“ projekto „Kelionė įtraukiojo ugdymo link” mokymus „Įvairovės palaikymas klasėje naudojant tarpkultūrinį švietimą“ (“Supporting Diversity with Intercultural Education in the Classroom“) Kroatijoje, Splito mieste.
Atvykusios į Splitą mokytojos turėjo puikią progą skirti savišvietai: susipažinti su į UNESCO paveldą įtrauktu senamiesčiu, Adrijos jūros uostu, vietiniu kulinariniu paveldu, pasigrožėti bundančio pavasario spalvomis. Jau pirmą dieną sužavėjo gyventojų draugiškumas, miesto saugumas.
Mokymai vyko Europos mokytojų akademijoje (Europass Teacher Academy), įsikūrusioje Splito pagrindinėje mokykloje „Bol“. Mokymų koordinatorė – Europos mokytojų akademijos lektorė Alenka Miljevič (anglų ir vokiečių kalbų mokytoja). Dalyviai iš Lietuvos ir Belgijos buvo supažindinti su mokyklos bendruomene, biblioteka, mokymo(–si) ir poilsio erdvėmis. Naudodami „Ledlaužio“ metodą dalyviai pasakojo apie save, savo mokyklas, miestus ir šalis, demonstravo vaizdinę medžiagą.
Antra mokymų diena prasidėjo aktyviuoju dėmesio sužadinimo žaidimu „Labas rytas įvairiomis kalbomis“. Vėliau bendraudami ir bendradarbiaudami poromis (poros iš skirtingų šalių), naudodamiesi „Asmenukės“ („Self–portrait“) metodu, sukūrėme savo asmenybės žemėlapius ir juos pristatėme. Vyko Lietuvos, Belgijos ir Kroatijos kulinarinio paveldo degustacija. Dalyviai buvo sužavėti lietuviškų sūrių ir dešrų skoniu, šakočio trapumu. Pademonstravome filmuką apie šakočio gamybą. Kroatijos atstovė vaišino namine vytinta dešra ir sūriu, o belgai – nuostabiu belgišku šokoladu ir tradiciniu gėrimu. Vėliau kūrėme ir atlikome užduotis „Padlet“ programa.
Kovo 8–osios rytas pasitaikė vėsus ir lietingas. Vos atėjus į „Bol“ pagrindinę mokyklą nudžiugino šiltas mokyklos direktoriaus sveikinimas per mokyklos radiją Tarptautinės moters dienos proga. Veiklą pradėjome aktyviuoju dėmesio sužadinimo žaidimu „Komplimentas Tau!“ Vėliau tobulinome darbo su programa „Padlet“ įgūdžius – kūrėme lankytinų vietų žemėlapius. Atlikdami „Kultūros dimensijų“ testą išsiaiškinome, kurios šalies mentalitetui artimiausias kiekvienas mokymų dalyvis. Išklausėme paskaitą apie įvairių tautų kultūrinę įvairovę. Popietė buvo skirta susipažinimui su Marjano kalva. Nuo kalvos viršūnės atsiveria nuostabus Splito pusiasalio grožis. Norint tai pamatyti, teko įveikti tikrai nemažai laiptelių.
Ketvirtą mokymų dieną susipažinome su aktyviuoju dėmesio sužadinimo metodu „Kas primena gimtinę?“. Klasėje ieškojome objektų, primenančių namus, ir argumentuotai pasakojome, kodėl juos pasirinkome. Kalbėdami apie kultūrų įvairovę, dirbdami grupėse kūrėme akrostichą (eiliuotą kūrinį, kurio eilučių pradinės (viena arba kelios pirmosios) raidės, skaitant nuo viršaus į apačią, sudaro žodį arba posakį). Vėliau diskutavome apie įvairias diskriminacijos (nelygybės) formas: rasinę, socialinę, lyčių, galios… Kalbėjome apie kultūrinius įvairių tautų skirtumus. Komandos pasakojo savo šalių meilės legendas. Pasirinkę svetimos šalies legendą, kūrėme skaitymo užduotis: prieš skaitymą, skaitant ir perskaičius tekstą.
Paskutinę mokymų dieną kalbėjome apie kultūros kodus ir kūrėme interkultūrinę freską. Visi dalyviai viename dideliame lape piešė simbolius, identifikuojančius jų šalį. Maloniai nustebino, kad Europos mokytojų akademijoje gerai žinomas ir puikiai vertinamas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto rezultatas „Kultūros pasas“. Turėjome progos gyvai papasakoti, kaip veikia ši sistema, kaip plačiai paplitusi Lietuvos mokyklose ir kaip ji padeda ugdyti įvairias mokinių kompetencijas. Kalbėjome apie empatiją, jos esmę, svarbą įtraukiajam ugdymui, empatijos ugdymo metodus. Susipažinome su „Chat GPT“ programa ir „National Geographic Kids“ kanalu. Buvo pristatytas vienos iš Dalmatijos regiono pagrindinių mokyklų projektas „Mudre glave, mlade ruke“ („Išmintingos galvos, jaunos rankos“). Projekto rezultatas ̶ nuostabaus grožio, originalūs, puošti kroatų tautiniais motyvais, siūti lininiai pirkinių maišeliai. Skambant belgiškai ir lietuviškai muzikai buvo įteikti sertifikatai, pažymintys, kad 30 val. mokėmės kurti dinamišką įtraukiojo ugdymo atmosferą, puoselėjančią pagarbą kitokiam.
Mokymus baigėme ekskursija po Splitą. Profesionali gidė papasakojo mums Splito istoriją, aprodė miesto įžymybes, senamiestį.
„Dalijimasis patirtimi, profesiniai atradimai, nauja aplinka, įdomūs, šilti, empatiški žmonės – turtina, išlaisvina, įkvepia veikti. Nekantrauju išbandyti naujus metodus tiek per lietuvių kalbos pamokas, tiek per klasės valandėles – pagarba kitokiam ir empatija yra būtini ugdant šiuolaikinį jaunimą“, – mano lietuvių kalbos bei literatūros mokytoja metodininkė bei klasės auklėtoja Inga Kulienė.
„Džiaugiuosi puikiai praleista bundančio pavasario savaite nuostabiame mieste. Turėjau puikią galimybę ne tik sužinoti daug naujo, išmokti, patyrinėti, bet ir pasidalinti savo darbo patirtimi. Manau, įgytos žinios labai pravers dirbant su auklėjamąja klase ir vaikais užsieniečiais, nes didžiausias dėmesys kursuose buvo skiriamas tolerancijos ir empatijos ugdymui, įvairių kultūrų, tautų, požiūrių suvokimui ir priėmimui. Nekantrauju pasidalinti žiniomis ir patirtimi su kolegomis“– įspūdžiais dalijasi lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Jūratė Skrickienė.
„Komandinis darbas mus stiprina, o profesinės stažuotės – lavina. Be to, „Kelionės yra priešnuodžiai prietarams, aklam prisirišimui ir siauram mąstymui“, – šiai Marko Tveno minčiai pritaria anglų kalbos mokytoja metodininkė Lilija Schoenbeck.
„Erasmus+“ projekto „Kelionė įtraukiojo ugdymo link“ konferencija
Balandžio 11 dieną Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijoje įvyko konferencija, kurios tikslas gimnazijos bendruomenei buvo pristatyti „Erasmus+“ projekto „Kelionė įtraukiojo ugdymo link“ pirmines rekomendacijas ir įžvalgas.
Projekto koordinatorius Aleksej Peržu trumpai papasakojo mokytojams apie projekto esmę, atrankos kriterijus, projekto grupėje vykdomus darbus. Toliau kiekviena darbo grupė pristatė medžiagą ir pasidalino įspūdžiais apie tai, ką sužinojo mokymų metu skirtingose šalyse.
Pirmosios įžvalgomis pasidalino dailės mokytoja Anastasija Kodzisova, fizikos mokytoja Anastasija Tretjakova ir matematikos mokytoja Natalija Maklakova. Jos pasakojo apie įtraukiojo ir integruoto ugdymo skirtumus, pristatė kelias metodikas, kurios padėtų lavinti mokinių mąstyseną, padidintų mokinių aktyvumą ir įtrauktį pamokos metu. Pranešimo pabaigoje grupės narės taip pat parodė ir kelis IKT įrankius, kurie galėtų būti naudojami pamokoje.
Mokytojų komanda (lietuvių kalbos mokytojos Inga Kulienė, Jūratė Skrickienė ir anglų kalbos mokytoja Lilija Schoenbeck), kurios dalyvavo mokymuose Splite, Kroatijoje, apžvelgė Kroatijos švietimo sistemą, palygino ją su Lietuvos. Pristatė įvairius metodus, kurie lavina mokinių toleranciją, empatiją, skatina geriau suvokti savo bei kitų kultūrinį identitetą. Džiugu, kad kai kuriais metodais, pavyzdžiui, akrosticho metodu, jau yra sėkmingai naudojamasi kalbų pamokose.
Konferenciją pabaigė etikos mokytojos Ekaterinos Ushakovos, lietuvių kalbos mokytojos Justynos Sadovskos ir anglų kalbos mokytojos Galinos Kuzborskajos komanda. Jos savaitę mokėsi Suomijoje, Helsinkyje. Pristatymo metu mokytojos pasidalino ne tik metodiniais patarimais, bet ir bandė perteikti Suomijos švietimo filosofiją, nagrinėdamos jų švietimo sistemos ypatumus. Kaip prisipažino pačios mokytojos, jos iš pradžių nesitikėjo, kad tokia sistema gali veikti, tačiau mokymų pabaigoje jų nuomonė pasikeitė.
Ši konferencija, skirta mūsų gimnazijos mokytojų bendruomenei, buvo vienas iš mokytojų darbų, vykdomų šiame projekte. Mokytojos jau baigė rengti pamokų planus, kurie dabar yra vertinami kiekvienos grupės narių. Vėliau jie bus tobulinami. Paskui pamokos bus išbandomos, o pamokų stebėtojai taip pat pateiks rekomendacijas. Galutiniai pamokų planai ir rekomendacijos apie įtraukties didinimo būdus klasėje bus paskelbti projekto vykdymo pabaigoje, t.y. liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Projektą finansuoja „Erasmus+“ 1 pagrindinio veiksmo programa (Nr. 2022-1-LT01-KA122-SCH-000075033).
